• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

Sukilimas, prijungimas ar suvienijimas?

2023 11 29

Lapkričio 28 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko renginys, skirtas Klaipėdos krašto šimtmečiui paminėti. Jis organizuotas pagal LMA, Klaipėdos miesto ir Šilutės rajono savivaldybių bendradarbiavimo sutartis, kartu su Klaipėdos universitetu ir Lietuvos istorijos institutu. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad šiais metais minimos Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva ir 1923 metų sukilimo 100-osios metinės bei siekdamas pažymėti šių įvykių svarbą ir ypatingą reikšmę Lietuvos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai, 2023-iuosius paskelbė Klaipėdos krašto metais. Ta proga kompozitorius akad. Giedrius Kuprevičius su rašytoju Herkumi Kunčiumi sukūrė baladę „Klaipėda 1923“, kurios galima paklausyti „YouTube“ kanale https://www.youtube.com/embed/1AZ3myp-enY.

Prieš prasidedant renginiui, per pasitarimą pas LMA prezidentą Jūrą Banį kartu su Šilutės savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičiene svarstyta galimybė išleisti Mažosios Lietuvos poeto, šilutiškio, jaunimo draugijų veikėjo Mikelio Hofmano-Ateivio (1889–1921) eilėraščių rinkinį. Viena jo knygų, „Tėvynės garsai: poezijos žiedai, pražydę liuosybės rytmetyje“ (1919), kupina patriotinių intonacijų, pasirodė tikintis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susivienijimo. Šilutiškiai tokį leidinį įvertino palankiai ir pažadėjo remti.

Renginio vedėjas akad. prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad dėl šio įvykio Lietuva pirmąkart tapo jūrine valstybe. Tai buvo sudėtingas, iki šiol prieštaringai vertinamas laikotarpis. Bet iš esmės jį galima laikyti sėkmės istorija, kurią verta apmąstyti. 

LMA prezidentas Jūras Banys paprieštaravo R. Petrauskui teigdamas, kad Lietuva ir anksčiau, pavyzdžiui LDK laikais, buvo jūrinė valstybė. Ir netgi turėjo koloniją Karibuose. Jis pateikė įdomų pavyzdį, kaip Klaipėdos krašto istorija atsispindi jo pašto ženklų kolekcijoje. Pirmieji naudojami ženklai buvo cariniai. Paskui juos pakeitė prancūziški ženklai, kai kraštą valdė ši valstybė. Istoriją pratęsė vokiški ir, pagaliau, – speciali lietuviškų pašto ženklų laida.

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pabrėžė, kad Šilutė buvo to meto įvykių sūkuryje. 1923 m. sausio 9 d. buvo paskelbtas manifestas, kad nuverčiama prancūzų valdžia. Džiugu, kad ir XXI amžiuje sostinė domisi šiuo Mažosios Lietuvos etnografiniu regionu.

Akad. prof. Domas Kaunas, kalbėdamas apie Klaipėdos krašto 1923-iųjų lūžio prielaidas ir pasekmes – Mažosios Lietuvos lietuvių vaidmenį susijungiant su Lietuva, išsamiai paaiškino, kas iš tiesų įvyko. Lietuvai pavyko atgauti Klaipėdos kraštą, sėkmingai susiklosčius geopolitiniams procesams. Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus keturioms didžiosioms imperijoms, gimė dešimt tautinių valstybių. Tokių valstybių atsiradimą paskatino JAV prezidento Woodrow Wilsono paskelbtas Tautų apsisprendimo aktas, kuriame, deja, Lietuva nefigūravo. Tačiau kai kurių aktyvių prūsų Lietuvos intelektualų, tokių kaip Vilius Gaigalaitis ar Martynas Jankus (įkūręs Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą), dėka, pavyko įgyvendinti rizikingą sumanymą – suvienyti tautą. Be abejo, „operacijoje“ dalyvavo kur kas daugiau asmenų, įskaitant ir lakūną bei sporto entuziastą Steponą Darių.

Doc. dr. Silva Pocytė iš Klaipėdos universiteto kalbėjo apie sudėtingą Klaipėdos krašto autonomijos (1923–1939) laikotarpį. Lietuva, aišku, norėjo kraštą integruoti, tačiau procesas nebuvo sklandus. Juolab kad Vokietijoje, keičiantis politinei situacijai, stiprėjant nacionalsocialistams, šios šalies pozicija ėmė keistis. Klaipėdos krašte prasidėjo konkurencija, siekiant gyventojų palankumo. Be abejo, vokiečių finansinės galimybės buvo kur kas didesnės. Todėl jie gausiau rėmė įvairias kultūros, verslo organizacijas, taip stiprindami vokiškumą. Be to, gan gausi ir įtakinga klaipėdiškių bendruomenė labiau palaikė ne lietuvius, o būtent vokiečius. Situaciją iliustruoja paminklo Borusijai (Prūsija) nuvertimas 1923 m. ir jo atstatymas 1938-aisiais.

Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas) motyvuotai pagrindė, kodėl šio krašto integracijos į Lietuvos valstybę 1923–1938 m. negalime laikyti pavykusia. Viena vertus, Klaipėdos kraštas atsidūrė lietuvių rankose, pažeidžiant ankstesnį susitarimą. Todėl ne tik britai su prancūzais, bet ir lenkai ruošėsi Klaipėdos kraštą atsiimti, išlaipindami kelių tūkstančių karių desantą. Išgelbėjo tai, kad didžiosios valstybės nebenorėjo kariauti. Negana to, vietos gyventojai nebuvo linkę susijungti su Lietuva. Juolab nepageidavo būti atlietuvinti. Dalis jų tenorėjo „laisvojo miesto“ statuso, plačios autonomijos. Tačiau visuomenininkas, publicistas ir diplomatas Jonas Žilius, vėliau tapęs Klaipėdos krašto gubernatoriumi, pasiūlė savo paslaugas Lietuvos valdžiai už 3 mln. ostmarkių. Deja, jo bandymai pakeisti gyventojų nuomonę per spaudą nepasisekė, tad jis pasiūlė organizuoti sukilimą. Mat klaipėdiečiai per gerai gyvena, todėl sėkmingai konkuruoti dėl gyventojų nuotaikų su vokiečiais nepavyks. Padėtis ėmė keistis, Lietuvai organizavus krašto ekonominę blokadą.

Situacija per tuos keliolika metų gal būtų labiau pasikeitusi Lietuvos naudai, tačiau buvo padaryta nemažai klaidų. Pavyzdžiui, į Klaipėdą ir kitus šio krašto miestelius atsiųsti valdininkai gerokai sugadino mūsų valstybės įvaizdį. Tad kai vokiečiai susigrąžino Klaipėdos kraštą, absoliuti dauguma vietos gyventojų nepasitraukė į Lietuvą. Šis pavyzdys liudija, kaip stipriai istorija, ekonomika susijusi su politika. Jų negalima vertinti atsietai ir visada reikia išlaikyti objektyvų požiūrį.

Renginio pabaigoje meninę programą pristatė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus folkloro ansamblis „Ramytė“ (vadovė Giedrė Pocienė): džiugino ne tik gausaus kolektyvo atliekamos dainos, bet ir šokiai, pasakojimai savita šišioniškių tarme. Šios tarmės puoselėtoja Vaida Galinskienė susirinkusiesiems parodė, kokie buvo Mažosios Lietuvos XIX a. pab.–XX a. pr. tautiniai kostiumai, moterų ir vyrų galvos apdangalai, apeigos.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA