Naujienos

Iš naujo suprasti pasaulį

2024 01 30

Sausio 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko atvira diskusija „Darnus vystymasis – žmonijos išlikimo strategija. Kaip tai pasiekti?“. Renginyje dalyvavo per 60 LR Seimo, Vyriausybės, savivaldybių, verslo, mokslo ir švietimo, tarptautinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, LMA prezidentas Jūras Banys, viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, Technikos mokslų skyriaus pirmininkas Gintautas Dzemyda, akademikai. Pagrindinį pranešimą skaitė Kauno technologijos universiteto profesorius emeritas, Jungtinių Tautų (JT) Globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės narys akad. Jurgis Kazimieras Staniškis.

 

Akad. Jurgis Kazimieras Staniškis, diskusijos moderatorius Liutauras Stoškus, LMA prezidentas Jūras Banys.

JT Globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupė, suformuota iš konkurso būdu atrinktų 15 pasaulio mokslininkų, 2016–2020 m. parengė ataskaitą „The Future is Now: Science for Achieving Sustainable Development / Ateitis yra dabar: mokslas darniam vystymuisi pasiekti“, kuri buvo pristatyta, apsvarstyta ir teigiamai įvertinta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Ataskaitoje teigiama, kad beveik viskas, kas iki šiol buvo atlikta darnaus vystymosi vardan yra tik bandymas sumažinti nedarnumą. Tačiau nedarnumo mažinimas, nors ir labai svarbus, neveda į darnų vystymąsi, t. y. nesukuria darnumo, tačiau vertinant sistemas teoriškai ir praktiškai tai yra būtina sąlyga darniam vystymuisi užtikrinti. Po ilgą laiką trukusio progreso tapo aišku, kad norint atkurti darnų santykį tarp žmonių ir planetos reikalingi transformuojantys veiksmai, kurie apimtų sisteminius pokyčius socialinėje, kultūrinėje, politinėje, ekonominėje ir technologinėje srityse. Šios transformacijos yra pakankama darnaus vystymosi sąlyga, kuri gali būti įgyvendinta valstybių valdyme įdiegus principą / sąsają „mokslas–politika–bendruomenė“. Tai reiškia, kad mokslas ir švietimas apskritai įgyvendinant darnųjį vystymąsi vaidina esminį vaidmenį. Buvo pristatyti socialinės-ekonominės sistemos, sveikatos, švietimo ir mokslo, pramonės ir technologijų bei vertybių kaitos transformacijų principai.

Diskusijos dalyviai.

Apibendrinta išvada: turime atvirai pripažinti, kad ateities problemos negali būti išspręstos remiantis tradicine ekonominio augimo ir pasikliovimo technologijomis paradigma arba specialiomis politinėmis priemonėmis, mažinančiomis labiausiai neetišką elgseną ir „niuksint“ vartotojus, firmas ir darbuotojus „tinkama“ kryptimi, t. y. kviečiant visuomenę elgtis „teisingai“ esant blogai sistemai / struktūrai.

Dalyvių diskusijoje, kurią moderavo VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ direktorius Liutauras Stoškus, dalyvavo: Seimo narys Kasparas Adomaitis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius akad. Juozas Augutis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, UAB „Gaučė ir Ko“ vadovė dr. Kristina Gaučė, aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis, Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė, Seimo narys Tomas Tomilinas. Buvo diskutuojama, kokios yra darnaus vystymosi principų diegimo galimybės, kompleksinės miestų problemos. Jas sprendžiant turėtų būti ieškomi infrastuktūros planavimo, transporto, aplinkos apsaugos bei švietimo organizavimo darnūs sprendimai.

Bendroje diskusijoje dalyviai aktyviai svarstė, koks yra verslo ir valdžios santykis, pripažįstant jo trūkumus, taip pat kalbėjo apie transformacijų, kurios skatintų sprendimus atitinkančius, išteklius tausojančios ir švaresnės gamybos principus, būtinybę. Diskutuojant apie technologijų vaidmenį darniam vystymuisi pasiekti buvo konstatuota, kad technologijos suvaidino svarbų vaidmenį kuriant valstybių ekonominės gerovės pagrindus, tačiau pastarosioms tenka ir nemažai atsakomybės už neefektyvų gamtinių išteklių vartojimą, įvairių rūšių taršos generavimą, socialinės atskirties didinimą. Naujos technologijos bus dar labiau destruktyvios ir pavojingos, todėl joms kurti ir diegti reikia pasitelkti transdisciplinines mokslininkų / specialistų grupes, kurios, remiantis misijomis grįstais moksliniais tyrimais, galėtų profesionaliai įvertinti naujų technologijų ir paslaugų poveikį žmogui ir jo aplinkai lokaliai ir globaliai.

 

Diskusijos dalyviai.

Diskutuojant apie darnų vystymąsi, kaip žmonijos išlikimo strategiją, prisiminta Velykų salos gyventojų tragedija, kai neatsakingas gamtinių išteklių naudojimas sukėlė aplinkos ir socialinę katastrofą bei pavertė kažkada rojumi laikomą salą negyvenama žmonėms vieta amžiams. Tai tarsi mažas planetos modelis, įspėjantis žmoniją elgtis atsakingai pagal darnaus vystymosi socialinius, ekonominius, ekologinius, kultūrinius ir vertybių kaitos principus.

Taip pat buvo aptartas Darnaus vystymosi strategijos diegimo Lietuvoje koordinavimas, už kurį šiuo metu atsakinga Aplinkos ministerija. Siūlymų būta įvairių, pavyzdžiui, tuo rūpintis Premjero vadovaujamai specialiai darnaus vystymosi ekspertų grupei, Lietuvos mokslų akademijai, nekoordinuoti apskritai ir pan. Šis klausimas yra labai svarbus, gal net esminis, todėl neabejotinai reikia papildomų diskusijų, taip pat svarbu spręsti darnaus vystymosi principų sklaidos, švietimo, studijų ir mokslo organizavimo bei transformavimo klausimus.

LMA Technikos mokslų skyriaus informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

J. K. Staniškio pranešimo „Darnus vystymasis – žmonijos išlikimo strategija. Kaip tai pasiekti?“ tekstą galima rasti čia

Renginio vaizdo įrašas

GALERIJA