Naujienos

Visuotinei gynybai būtinas švietimas ir kultūra

Birželio 21 d. Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės rūmuose vykusioje konferencijoje „Visuotinė gynyba: švietimo ir kultūros vaidmuo“ gynybos ekspertai, švietimo ir kultūros sričių specialistai, mokslininkai svarstė, kaip visuomenė turėtų pasirengti apsisaugoti nuo grėsmių ir stiprinti gynybą. LR krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos, Lietuvos kariuomenės mokymo ir doktrinų valdybos kartu su Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis organizuotame renginyje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) atstovai: prezidentas Jūras Banys, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Nekrošius, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas Leonas Valkūnas, Jaunosios akademijos atstovas Julius Vengelis ir Organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas.

Iš kairės: akademikai  Leonas Valkūnas, Jūras Banys ir Vytautas Nekrošius

Sveikindamas konferencijos dalyvius LR krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė piliečio valios svarbą ginti savo valstybę, šeimą, tautą. Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus skaitytame pranešime įvardijo tris visuotinės gynybos elementus: stiprią Lietuvos kariuomenę, tvirtas kolektyvinio saugumo garantijas ir visuomenės įtraukimą, plėtrą.

Kalbėdamas apie valstybės gynybos planą, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Modestas Petrauskas pabrėžė, kad gynyba turi vykti tiek karinėmis, tiek nekarinėmis priemonėmis, sutelkiant visus valstybės išteklius, įtraukiant valstybės institucijas, privatų sektorių, piliečius. Į esminius gynybos plano elementus dėmesį atkreipė ir LR Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas, visuomenės valią įvardydamas kaip svarbiausią visuotinumo dalį, o švietimo ir kultūros vaidmenį visuotinėje gynyboje išskirdamas kaip tiesiogiai susijusį su pilietiškumo, patriotizmo ir vertybių sistema, įgalinančia pilietinę valią ir norą ginti savo šalį.

LR krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus (stovi), Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadas plk. ltn. Marius Kugauda (kairėje) ir LMA prezidentas Jūras Banys

Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos įkūrėjas, Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vadas Jurandas Rusteika kvietė kalbėtis apie didesnį dėmesį jaunimo kultūriniam ugdymui ir tarnybą Lietuvos kariuomenėje bei visuomeninėse organizacijose atliekančių žmonių visapusišką lavinimą. Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis pranešime dalijosi įžvalgomis apie kiekvieno pašaukto į tarnybą asmens turimas skirtingas priežastis dalyvauti ar nedalyvauti kariniame parengime ir kvietė rasti būdą kalbėjimuisi ir bendradarbiavimui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento Ugdymo programų skyriaus vedėja dr. Irena Raudienė įvardijo šiandien įgyvendinamas pilietiškumo programas ir teigė, kad pilietiškumo ugdymui mokykloje būtinas sisteminis požiūris, kai visas mokyklos gyvenimas grindžiamas demokratinėmis vertybėmis ir kiekvienas bendruomenės narys jaučiasi atsakingas už savo valstybės raidą.

Istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, remdamasis tyrimais, atkreipė dėmesį, kad lietuviškosiose tapatybės formulėse aukštosios kultūros fenomenai aptinkami retai ir fragmentuotai, o LR kultūros ministras Simonas Kairys kvietė atsakyti į esminius klausimus apie skirtingų sričių sąveiką, kalbėjo apie savęs suvokimą platesniame kontekste.

Renginio dalyviai

Konferencijoje išdiskutuotos šios idėjos ir siūlymai:

•  Valstybė visiems privalo rasti vietą visuotinės gynybos plane, o svarbiausiu tikslu turėtų tapti pagrindinės ginkluotosios gynybos ašies – Lietuvos kariuomenės – rėmimas ir stiprinimas: visuotinis šaukimas yra priemonė, kad visi šalies piliečiai turėtų galimybę atlikti pareigą – išmokti ginti savo namus, savo šalį. Visuomenę yra svarbu ruošti krizėms, todėl privalu remti ir skatinti tokių organizacijų kaip Lietuvos šaulių sąjunga veiklas.
• Reikalinga išgryninti šiuolaikinę lietuviškosios tapatybės formulę, arba lietuviškosios kultūros kanoną, kuris sustiprintų pilietiškumo ugdymą, taip pat ir supratimą, ką ginti bei kaip gintis. Tai turi tapti Lietuvos mokslo ir kultūros politikos prioritetu.
• Valstybės mokslo politikos prioritetu turėtų tapti ir jaunimo psichologijos tyrimai, kurie paaiškintų jų elgesį ir motyvaciją, laikyseną karinės tarnybos atžvilgiu, aiškintųsi, koks yra šiuolaikinio jaunimo psichologinis prioritetas. Tai ypač svarbu, jei visuomenė pribręs visuotinių lietuviškųjų karo mokslų katedrų sukūrimui universitetuose ir akademijose.

 
Parengė LMA prezidento vyriaus. referentė Evelina Baronienė pagal renginio organizatorių informaciją
„Agne Monti Studios“ nuotraukos