2026 metai
2026 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Rugsėjo 22 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime dalyvavo kviesti svečiai – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė, Lietuvos mokslo tarybos (LMT) l. e. p. pirmininkas akad. Juozas Augutis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų prof. Rytis Krušinskas, Vilniaus universiteto (VU) prof. Egidijus Kūris, mecenatai, LMA darbuotojai.
Renginio pradžioje LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius padėkojo Kunigundai Dineikaitei už LMA ženklo autorystės perdavimą Akademijai registruoti. Tada apžvelgė, kas buvo nuveikta vasarą po š. m. birželį vykusio visuotinio susirinkimo. Buvo formuojama LMA prezidento visuomeninių patarėjų komanda: Remigijus Lapinskas paskirtas visuomeniniu patarėju aplinkos apsaugos ir energetinio saugumo klausimais, Miša Jakobas – švietimo politikos klausimais, Rimantas Kraujalis – technologijų raidos klausimais, Igoris Lipsicas – ekonomikos klausimais. Šie patarėjai padės į sprendžiamas problemas pažvelgti kiek „iš šalies“. LMA prezidiumo posėdyje taip pat buvo patvirtinti LMA Tarptautinės patarėjų tarybos nariai. Jais tapo 11 žymių pasaulio mokslininkų, įvairių sričių specialistų. Dauguma jų – LMA užsienio nariai. Rugsėjo 21 d. jau įvyko ir pirmasis nuotolinis susitikimas. Taryba išsirinko savo pirmininką – Lenkijos mokslų akademijos prezidentą prof. habil. dr. Mareką Konaževskį (Marek Konarzewski). LMA lankėsi J. E. Nepaprastoji ir įgaliotoji Izraelio valstybės ambasadorė Lietuvoje Šeli Hūgler Livnė (Shelly Hugler Livne), Lietuvos socialinių mokslų centro direktorė dr. Milda Ališauskienė ir Ukrainos mokslininkė dr. Tetiana Kalytenko. Taip pat – mokslininkai iš Lenkijos mokslų akademijos Žemų temperatūrų ir struktūros tyrimų instituto Vroclave, kurie įgyvendina bendrą Lietuvos ir Lenkijos projektą.
Valstybės apdovanojimai š. m. liepos 6 d. skirti trims LMA nariams: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanoti akademikai Vilmantė Borutaitė ir Rolandas Palekas. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi pagerbtas akademikas Remigijus Žaliūnas. Akademikei Viktorijai Daujotytei už knygą „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“ įteikta 49-oji Žemaitės literatūrinė premija. Birželio mėn. akademikas VU rektorius Rimvydas Petrauskas išrinktas Lenkijos mokslų ir menų akademijos užsienio nariu. LMA Jaunosios akademijos pirmininkas Julius Vengelis priimtas į Europos jaunąją akademiją. Akademikui Limui Kupčinskui Pasaulinė hepatito eliminacijos koalicija skyrė prestižinį tarptautinį 2026 metų hepatito eliminacijos lyderio apdovanojimą. Rugsėjo 11 d. Japonijos ambasadoriaus rezidencijoje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesoriui Virginijui Šikšniui iškilmingai įteiktas vienas prestižiškiausių Japonijos valstybinių apdovanojimų „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir kaspinu“ už išskirtinius nuopelnus skatinant akademinius mainus ir stiprinant tarpusavio supratimą tarp Japonijos ir Lietuvos. Rugsėjo 18 d. Rygoje įvyko Baltijos Asamblėjos apdovanojimų jungtinės žiuri posėdis, kuriame išrinkti 2026 metų literatūros, meno ir mokslo premijų laureatai. Baltijos Asamblėjos premija mokslo srityje šiemet skirta Lietuvos filosofui ir sociologui akad. prof. habil. dr. Zenonui Norkui. Taip pat buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos advokatų taryba.
Toliau LMA prezidentas pasveikino LMA narius akademikus. LMA kancleris akad. Zenonas Dabkevičius paskelbė, kad LMA atminimo medaliai ir liudijimai įteikiami akademikams: Valentinui Mikelėnui, Pavelui Duchovskiui (75), Eugenijui Butkui (75), Gediminui Niaurai (70) ir Ričardui Makuškai (70). LMA prezidiumo padėkos įteiktos Jūratei Kriaučiūnienei (70) ir Gediminui Motuzai Matuzevičiui (80).
Akademijoje pirmą kartą skelbiami mecenatai. LMA prezidentas akad. V. Nekrošius pabrėžė, kad visada buvo asmenų ar įstaigų, kurie remia LMA veiklą, jos renginius. Buvo nuspręsta suteikti tokiems asmenims ir organizacijoms mecenatų statusą. Lietuvos mokslų akademijos 2026 m. balandžio 28 d. prezidiumo nutarimu Nr. 37 pirmųjų LMA mecenatų statusas suteiktas Ateities biomedicinos fondui, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, įmonių grupei „Novian“ ir VšĮ Visorių informacinių technologijų parkui.
Pasirašyta LMA bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK). Ją pasirašė LMA prezidentas akad. V. Nekrošius ir LURK prezidentė prof. dr. I. Žalėnienė. Prof. dr. I. Žalėnienė akcentavo: „Lietuvos universitetų rektorių konferencija telkia universitetus. Lietuvos mokslų akademija – iškiliausius šalies mokslo lyderius. Tai – didžiulis intelektinis potencialas. Drauge galime būti galinga jėga – tikru ir patikimu žiniomis grįstos nuomonės lyderiu, galinčiu ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir juos kurti. Tikiu, kad mūsų sutartis sustiprins visos akademinės bendruomenės balsą mokslo ir inovacijų politikos formavimo bei teisėkūros klausimais, skatins bendrus tyrimus ir inovacijas, tarptautinį Lietuvos mokslo matomumą, mokslo diplomatiją ir prasmingą dialogą su plačiąja visuomene. Linkiu universitetams ir akademijai išlikti visuomenės švyturiais, influenceriais.“ LMA prezidentas pabrėžė, kad iki šiol Akademija neturėjo jokių sutarčių su universitetais. „Todėl pradedame nuo sutarties su LURK. LMA yra skėtinė organizacija, Rektorių konferencija – taip pat. Kartu galime efektyviai spręsti Lietuvos problemas. Tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas bus sėkmingas ir rezultatyvus“, – sakė jis.
Kitas bendradarbiavimo memorandumas pasirašytas su Lietuvos mokslo taryba (LMT). Jį pasirašė LMT l. e. p. pirmininkas akad. J. Augutis ir LMA prezidentas akad. V. Nekrošius. „Šis memorandumas pirmiausia yra geros valios ir bendro siekio stiprinti bendradarbiavimą išraiška. Tikime, kad glaudesnė institucijų partnerystė leis sutelkti ekspertines žinias, konstruktyviau prisidėti prie mokslo politikos formavimo ir kartu siekti ambicingesnio bei tvaresnio mokslo finansavimo Lietuvoje“, – sakė akad. J. Augutis. „Iki šiol LMA ir LMT bendradarbiavo įvairiais Lietuvos mokslui svarbiais klausimais. Memorandumas šiam bendradarbiavimui suteikia aiškesnį ilgalaikį pagrindą: apibrėžia bendras veiklos kryptis, bendradarbiavimo formas ir principus bei numato reguliarų institucijų dialogą“, – teigė LMA prezidentas V. Nekrošius. Memorandume daug dėmesio skiriama jauniesiems mokslininkams ir mokslo karjeros patrauklumui. Institucijos drauge sieks skatinti jaunųjų mokslininkų ugdymą, mokslinę lyderystę ir talentų pritraukimą. Numatyta kartu plėtoti mokslo komunikaciją ir populiarinimą, stiprinti visuomenės pasitikėjimą mokslu bei jos įtraukimą į mokslu grįstų sprendimų priėmimą, taip pat kurti bendras darbo grupes bendroms problemoms spręsti.
Kaip įprasta, LMA nuolat papildo savo tikrųjų narių gretas. Todėl LMA prezidentas akad. V. Nekrošius pristatė LMA prezidiumo nutarimą, kuriame įvardyta, kiek laisvų vietų skirta kiekvienam LMA mokslų skyriui. Iš viso bus renkama 12 naujų LMA tikrųjų narių. Bendru sutarimu sąrašas buvo patvirtintas. Visuotinio susirinkimo dalyviai buvo informuoti ir apie LMA Jaunosios akademijos nuostatų patikslinimą. LMA prezidentas akad. V. Nekrošius pristatė susirinkusiesiems pakeitimą, kuris taip pat buvo priimtas bendru sutarimu.
Antroji susirinkimo dalis buvo skirta dviem pranešimams apie socialinių mokslų būklę ir perspektyvas Lietuvoje. Pirmasis kalbėjo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius Rytis Krušinskas, pristatęs pranešimą „Ekonomikos tyrimų iššūkiai ir plėtros galimybės“. Jis sakė, kad visų pirma būtina susitarti, ką vadiname ekonomika. Jo manymu, tai yra menas, kaip veiksmingiausiai naudojant išteklius patenkinti poreikį įsigyti prekių ir paslaugų. Kamieniniai ekonominių tyrimų klausimai iš esmės yra paprasti. Nors daug kas savaime suprantama, įprastai atsiranda įvairių nesutarimų, nuomonių. Viskas slypi sprendimuose ir ekonominėje politikoje. Tarp pastarojo laikmečio ekonomikos tyrimų iššūkių: kaip dirbtinis intelektas modeliuoja tikrovę, ar naudojami duomenys yra patikimi?Be to,tyrimus labai keičia ekonominė aplinka – pasikartojančios ar persidengiančios „krizės“, jų pažinimas. Ką mes galime Lietuvoje pritaikyti iš pasaulinės tyrimų erdvės? Neįtikėtina, bet Europos ekonomistai savo tyrimams dažnai naudoja JAV bendrovių duomenis. Be to, jie dažnai būna pasenę. Pavyzdžiui, straipsnyje „Optimalus robotų apmokestinimas“ naudoti 2005 m. duomenys iš JAV. Į kokį lygį norime „pataikyti“ Lietuvoje? Nors ekonominės tendencijos panašios, ekonomikų dydžiai labai skiriasi. Todėl užsienyje sukurti ekonominiai modeliai mūsų nedidelei ekonomikai tinka tik iš dalies. Kokie galimi sprendimai Lietuvai? Tirti tai, ko reikia mums ir vienytis siekiant bendro lygio, standartų suvienodinimo. Turime suprasti, kad „mažiau yra daugiau“, jeigu norime parengti kokybiškus straipsnius. Vadinasi, negalime atidėlioti diskusijos apie ekonomikos mokslo perspektyvas Lietuvoje.
Antrąjį pranešimą skaitė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, VU profesorius Egidijus Kūris. Jo pranešimo tema – „Konstitucijos raidė ir Konstitucijos dvasia“. Jis teigė, kad terminas „dvasia“ Lietuvoje yra tapęs pajuokos objektu. To nėra kitose šalyse. Šis metateisinis konstruktas nėra mūsų išradimas. Dar XVIII a. Prancūzijoje pasirodė veikalas „Įstatymo dvasia“. Vienas iš JAV tėvų įkūrėjų A. Hamiltonas taip pat rašė apie „konstitucijos dvasią“. XIX a. JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas kalbėjo apie „gyvybingą“ konstitucijos dvasią. Nuo XIX a. ši sąvoka vartojama JAV, Kanados Aukščiausiųjų Teismų jurisprudencijoje. Šią dvasią galima vadinti netgi „nematoma konstitucija“ (jungiančia tokius principus, kaip valdžių padalijimas, demokratija, žmogaus orumo išsaugojimas ir pan.), kuri suteikia gilesnę prasmę konstitucijos tekstui. Tačiau ne visi su tuo sutinka. Kai kurie konstitucijos interpretuotojai, vadinami tekstualistais, reikalauja remtis tik tekstu. Pasak jų, būtent formalizmas padaro valdymą įstatymų, o ne žmonių valdymu, nes interpretacijos suteikia pernelyg daug galios teisėjams. Argumentų turi ir viena, ir kita pusė.
E. Kūris priminė, kad Lietuvos Konstitucija buvo kuriama paskubomis, todėl joje liko įvairių netikslumų. 1992 m. ji buvo parengta per tris paras, o paskelbta likus dešimčiai dienų iki referendumo. Nenuostabu, kad tekste yra likusių klaidų. Pavyzdžiui, vienoje vietoje trūksta kablelio, bet norint šią klaidą ištaisyti, reikėtų skelbti referendumą. Iš pradžių į Konstituciją nebuvo kreipiama tinkamo dėmesio. Pirmoje Vyriausybėje netgi buvo antikonstitucinis ministras (nes be portfelio). Turime net vieną antikonstitucinį konstitucinį įstatymą. Todėl suprantama – jei tekste kartais nėra prasmės, aiškintojui reikia tą prasmę įdėti. Konstitucijoje mažai kas aiškiai parašyta, todėl ją tenka nuolat aiškinti. Baigdamas pranešėjas reziumavo, kad būtent politinė ir teisinė kultūra efektyviausiai mažina atotrūkį tarp Konstitucijos dvasios ir raidės.
Susirinkimo pabaigoje LMA prezidentas akad. V. Nekrošius paskelbė, kad kitas LMA narių visuotinis susirinkimas įvyks gruodžio 15 dieną.
Prof. Ryčio Krušinsko pranešimo „Ekonomikos tyrimų iššūkiai ir plėtros galimybės“ vaizdo įrašas
Prof. Egidijaus Kūrio pranešimo „Konstitucijos raidė ir Konstitucijos dvasia“ vaizdo įrašas
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
---------------------------------------
2026 m. birželio 9 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Birželio 9 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame taip pat dalyvavo Ateities biomedicinos fondo valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė ir fondo direktorė dr. Eglė Mažeikė, kviestiniai pranešėjai – ambasadorė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas, apdovanojami laureatai, LMA Jaunosios akademijos nariai, LMA darbuotojai, kiti svečiai.
Pasveikinęs susirinkusiuosius LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius informavo, kad LMA visuotinį susirinkimą ves kartu su LMA vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi (kancleriu) akad. Zenonu Dabkevičiumi, pasidžiaugė neseniai LMA išleista knyga „Lietuvos žemės gelmių turtai“, už nuveiktą darbą ją rengiant padėkojo atsakingajam redaktoriui akad. Algimantui Grigeliui ir visam autorių kolektyvui.
LMA prezidentas akad. V. Nekrošius pakvietė tylos minute pagerbti birželio 6 d. mirusio LMA užsienio nario, žymaus puslaidininkių ir elektronikos inžinerijos mokslininko, Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesoriaus Michailo Šuro (Michael Shur, 1942 11 13 – 2026 06 06) atminimą.
Toliau LMA prezidentas kartu su LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininku akad. Gintautu Dzemyda įteikė LMA prezidiumo padėką akad. Antanui Žilinskui, šių metų pradžioje minėjusiam 80-metį, o 50-ojo gimtadienio proga pasveikino akad. Audrių Dėdelę.
Paskui vyko LMA ir Ateities biomedicinos fondo premijos laureatų apdovanojimai. Ateities biomedicinos fondo direktorės dr. E. Mažeikės teigimu, šios premijos – itin svarbi iniciatyva padėkoti medicinos ir gyvybės mokslų krypčių jauniesiems mokslininkams, dirbantiems personalizuotos medicinos srityje, už reikšmingą mokslinę veiklą, aukštus mokslo pasiekimus, novatoriškas idėjas, jų įgyvendinimą ir sklaidą Lietuvoje. „Personalizuota medicina yra svarbi kiekvienam iš mūsų, ji reiškia, kad sveikatos sprendimai ateityje bus priimami tiksliau, ne vien pagal diagnozės pavadinimą ar bendras gydymo gaires, bet ir pagal konkretaus žmogaus biologiją, ligos mechanizmus, duomenis ir individualų atsaką į gydymą“, – kalbėjo E. Mažeikė.
Nors pagal premijos skyrimo nuostatus kiekvienais metais numatytos dvi premijos: viena – medicinos ir sveikatos mokslų, kita – gyvybės mokslų kryptyse, tačiau atsižvelgiant į kasmet augantį susidomėjimą konkursu šiai premijai gauti (šiemet gauta 21 paraiška), aukštą paraiškų kokybę ir komisijos vertinimus, 2026 metais nuspręsta skirti tris premijas. Dr. Arnui Karužui (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) atiteko premija medicinos kryptyje už darbą „Giliųjų neuroninių tinklų pritaikymas automatizuotai echokardiografinei širdies nepakankamumo ir aortos pokyčių diagnostikai ramybės ir krūvio metu“. Gyvybės mokslų kryptyse premijos skirtos dr. Solveigai Samulėnaitei (Vilniaus universitetas) už darbą „Žarnyno mikrobiotos vaidmuo valgymo sutrikimų vystymesi“ ir dr. Ilonai Uzielienei (Inovatyvios medicinos centras) už darbą „Pažangios kremzlės regeneracijos link: užląstelinės pūslelės ir jų pritaikymas apkrovai jautriuose kremzlės karkasuose“.
Baigiant apdovanojimų ceremoniją akad. Z. Dabkevičius padėkojo Ateities biomedicinos fondo steigėjui akad. Arvydui Janulaičiui ir pasidžiaugė, kad akad. Vladas Algirdas Bumelis taip pat steigia fondą jauniesiems mokslininkams skatinti.
Antroje LMA narių visuotinio susirinkimo dalyje išklausyti trys pranešimai. Ambasadorė, Lietuvos Respublikos prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė, aptardama šiuolaikinius geopolitinius iššūkius ir užsienio politikos prioritetus, pažymėjo: „Rusijos agresijos Ukrainoje fone Lietuva ir toliau stiprina savo gynybinius pajėgumus, spartina karinio pasirengimo programas, plečia bendradarbiavimą su NATO sąjungininkėmis tam, kad užtikrintų visuomenės atsparumą.“ Anot jos, net jei Rusija nepradės naujo didelio masto karo, išlieka akivaizdus pavienių atakų, teroro aktų, infrastruktūros pažeidimų, hibridinių grėsmių pavojus, todėl Lietuvos gynybai skiriamus 5,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) reikia išleisti skaidriai ir racionaliai, o iki 2027 m. pabaigos tikimasi mūsų šalyje priimti 5 000 Vokietijos karių brigadą.
Kaip kalbėjo A. Skaisgirytė, vienas svarbiausių mūsų uždavinių – išmokti karo Ukrainoje pamokas ir pritaikyti jas Lietuvos saugumo reikmėms. Tam reikia stiprinti Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą, ypač kuriant gynybos technologijas. Lietuvos ir Ukrainos prezidentai šiemet pasirašė istorinį susitarimą, pagal kurį numatyta Lietuvoje pradėti bendrai gaminti gynybos įrangą ir dronus. Ambasadorė priminė, kad parama Ukrainai išlieka vienas iš Lietuvos prioritetų: 2024 m. Lietuva įsipareigojo 10 metų laikotarpiui kasmet Ukrainos saugumo ir gynybos poreikiams skirti 0,25 proc. šalies BVP. Taip pat svarbi pagalba Ukrainai ir integracijos į ES procese.
Dar viena A. Skaisgirytės aptarta veiklos kryptis – silpninti Rusiją ir didinti jai tenkančią karo kainą. Tam pasitelkiami sankcijų paketai, kurie, nors ir neduoda greito rezultato, silpnina Rusijos ekonomiką. Taip pat svarbu toliau mažinti Rusijos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, visur įvardijant ją kaip agresorę ir reikalaujant prisiimti atsakomybę už savo nusikaltimus. Kaip pažymėjo A. Skaisgirytė, deja, tenka pripažinti, kad pasaulis nėra vieningas vertinant Rusijos ekspansionizmą. Rusija ir toliau išnaudoja daugiašalius formatus savo naratyvams skleisti, sovietinei okupacijai teisinti, o Rusijos kultūra vis dar pristatoma tarptautinių organizacijų būstinėse. Stiprėja vadinamųjų Globaliųjų Pietų šalių, anksčiau laikytų besivystančiomis valstybėmis, įtaka. Klasikiniai Vakarai tampa vertybine mažuma, transakcinis, o ne vertybinis, veikimo būdas vis labiau įsitvirtina kaip tarptautinių santykių norma. Kaip pažymėjo A. Skaisgirytė, pasaulinė demokratinė aplinka patiria itin didelį spaudimą. Naujausias demokratijos indeksas rodo, kad tik 6 proc. pasaulio gyventojų gyvena visiškos demokratijos sąlygomis, o net 39 proc. – autoritarinių režimų aplinkoje.
Aptardama šiandieninę geopolitinę situaciją, ambasadorė atkreipė dėmesį ir į naują JAV veikimo būdą vidaus ir užsienio politikoje: „JAV yra stipriausias NATO ramstis ir saugumo Europoje garantas. Matėme labai ryžtingus JAV žingsnius dėl Irano – tai buvo labai stiprus signalas visiems autoritariniams režimams, šiurkščiai laužantiems tarptautinius principus. Reikia tikėtis, kad Rusija iš to taip pat padarė atitinkamas išvadas.“ Anot A. Skaisgirytės, toliau turime investuoti į transatlantinius ryšius. Egzistuoja keletas sričių, kuriose Lietuva galėtų pasiūlyti bendradarbiavimą su JAV. Tai – stiprėjanti partnerystė gynybos pramonėje ir energetinis sektorius. Šiuo metu net 70 proc. Klaipėdos terminalą pasiekiančių suskystintųjų gamtinių dujų atkeliauja būtent iš JAV, ir šias tiekimo apimtis galima dar labiau išplėsti visam regionui. Kita svarbi kryptis – mažieji branduoliniai reaktoriai. Nors kol kas dar atliekami tyrimai ir jų kūrimas neįsibėgėjo, Lietuva jau aktyviai įsitraukė į šį procesą.
Savo pranešime A. Skaisgirytė taip pat paminėjo Lietuvai tenkantį svarbų vaidmenį 2027 m. pirmininkaujant ES Tarybai. Tai – galimybė paspartinti Lietuvai svarbių klausimų sprendimą. Lietuvos prioritetai šiame etape: Europos saugumas ir gynyba, ES plėtra, pirmiausia orientuota į Ukrainą ir Moldovą, taip pat parama Ukrainai, sankcijų politika, istorinės atminties puoselėjimas.
Taip pat kaip svarbūs prioritetai išskirti kultūros ir mokslo diplomatija, nes būtent per akademinius tinklus, žinių mainus ir inovacijas Lietuva plečia bendradarbiavimą su tarptautinėmis mokslo bendruomenėmis, ir protų sugrąžinimo į Lietuvą politika.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės vadovas E. Kiudulas, remdamasis ilgamete patirtimi, pasakojo, kaip pritraukti investuotojus į Lietuvą, ko reikia sėkmingai ekonominei regionų plėtrai. Jis prisiminė, kaip prieš du dešimtmečius plyname žemės sklype ėmė kurti naują Klaipėdos miesto dalį su gamyklomis, inovacijų ir kompetencijų centrais. „Pradėjome nuo nulio, o šiuo metu tas mūsų darbas jau sukuria apie 20 proc. Klaipėdos miesto ekonomikos“, – sakė E. Kiudulas. Investuotojų pritraukimas prisidėjo prie Klaipėdos ir Lietuvos gerovės kūrimo. Kai į Klaipėdos LEZ buvo pritrauktas pirmasis užsienio investuotojas – Danijos žuvies perdirbimo bendrovė – dėl konkurencijos su vietos verslais atlyginimai Klaipėdoje kilstelėjo 10–15 proc.
Šiuo metu Klaipėdos LEZ bendruomenę sudaro apie šimtas įmonių ir penkiasdešimt atskirų projektų. Valstybė investavo apie 30 mln. eurų ir tai leido pritraukti 900 mln. eurų verslo investicijų ir dėl to kasmet valstybei sumokama apie 220 mln. eurų mokesčių, dar už 120 mln. eurų įsigyjama prekių ir paslaugų Lietuvoje. Naujajame plėtros etape Klaipėdos LEZ pradedamas kurti inovacijų miestelis (campus), į kurį bus kviečiamos didesnės pridėtinės įmonės, kompetencijų, inovacijų centrai.
Kokia tokios sėkmės formulė? Anot E. Kiudulo, investuotojai ir akcininkai uždavė aiškų toną, kad toks regioninis projektas yra ilgalaikis – vertinant ne atsiperkamumą per kelerius metus, o žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Kitas privalomas sėkmės veiksnys – valstybės, vietos savivaldos ir verslo bendradarbiavimas, be kurio tokie projektai tiesiog nepavyktų. Kaip pasakoja E. Kiudulas, svarbūs trys aspektai: aiškiai nustatyti bendri tikslai, sutartas bendradarbiavimo mechanizmas (į Klaipėdos LEZ valdybą įtraukta po vieną atstovą iš LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės) ir susitarimas dėl valstybės ir privataus kapitalo investicijų proporcijų. Dar vienas būtinas regioninės plėtros veiksnys – vadinamasis „variklis“, t. y. iniciatorius arba projekto savininkas, kuris inicijuoja pokyčius, paprasčiau tariant, „užsuka projektą“. Tokį vaidmenį atlieka LEZ valdymo bendrovė, taip pat tokiu varikliu gali būti įmonės įkūrėjas (pavyzdžiui, Arvydas Paukštys, įkūręs „Teltonikos“ technologijų centrą Molėtuose) ar miesto meras (pavyzdžiui, Akmenės miesto meras Vitalijus Mitrofanovas, daug nuveikęs dėl VMG grupės pritrauko Akmenės LEZ).
E. Kiudulas stebi ekonomikos augimo tempo lėtėjimą. Konkurencinė aplinka iš esmės pasikeitė: prieš dešimtmetį investuotojus pritraukti buvo paprasčiau dėl mažesnių kainų, pigesnės darbo jėgos, tačiau šiandien situacija kitokia – „esame brangesni nei daugelis Lenkijos regionų. Norint pritraukti užsienio investuotojų, įtikinti vietos verslą pasilikti, mums reikia būti išmanesniems, dirbti su projektais, kurie kuria daug didesnę pridėtinę vertę.“ Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas atkreipia dėmesį, kad situaciją sunkina ir saugumo kontekstas, kai kas antras ar net du iš trijų užsienio investuotojų Lietuvą laiko fronto linijos valstybe. Tokį požiūrį lemia geografinis atstumas iki Minsko, žinios apie pasirodančius dronus. Tikėtis didelio užsienio investuotojų antplūdžio praktiškai neįmanoma, todėl reikalingi nauji projektai, nauji instrumentai ir patirtys, kaip skatinti regionus augti. E. Kiudulo teigimu, į investuotojų pasitraukimą reikia reaguoti kaip į natūralų pokytį, svarbu, kad ateinančių investuotojų būtų daugiau nei išeinančių.
Siekiant pritraukti investuotojus, gausu iššūkių. Vienas pagrindinių – vis dar nesame ekonomiškai tokie pat konkurencingi kaip Skandinavijos šalys dėl mažesnio darbo našumo. Kol kas taip pat per mažai mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Universitetai, verslo centrai labiau sutelkti aplink Vilnių, Kauną, o regionai susiduria su „know-how“ (pažangiosios patirties) trūkumu. Ypatingą dėmesį būtina skirti investicijoms ne tik į fizinę, bet ir į „minkštąją“ infrastruktūrą – žmones ir jų kompetencijas.
Akademikas Zenonas Norkus, remdamasis kartu su kitais mokslininkais baigiamu vykdyti projektu „Demografinis, ekonominis, energetinis, maistinis ir epidemiologinis moderniosios Lietuvos visuomenės ir tautos atsparumas (1883–2023)“, įvertino, kaip pasikeitė dabartinės Lietuvos atsparumas šokams ir kaip būtų galima šį atsparumą padidinti. Šokais vadinami netikėti sukrėtimai, katastrofos. Patys didžiausi šokai, su kuriais susidūrė Lietuva – Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai. Karai sukelia ne vieną, o keletą persidengiančių šokų: demografinį, energetinį, epidemiologinį, energetinį, maistinį ir kt.
Demografinio šoko dydį rodo skirtumas tarp prieškarinio gyventojų skaičiaus ir skaičiaus tuo momentu, kai jo sumažėjimas pasiekia mažiausią reikšmę per visą karo laikotarpį. Demografinis atsistatymas po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų truko maždaug po 24 metus. Po Pirmojo pasaulinio karo prieškarinis gyventojų skaičius atsistatė iš natūralaus gyventojų prieaugio, o po Antrojo – prie atsistatymo daugiausia prisidėjo imigracija iš kitų sovietinių respublikų. Akad. Z. Norkus teigė, kad jei būtų panaudotas masinio naikinimo ginklas, šiandien Lietuvos populiacijos pažeidžiamumas yra didesnis dėl gyventojų susitelkimo didžiuosiuose šalies miestuose. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose gyveno tik 15 proc. gyventojų, o šiandien – daugiau kaip 43 proc.
Maistas ir energija įvardijami kaip esminiai veiksniai, padedantys civiliams gyventojams išlikti vykstant karui. Akad. Z. Norkaus vertinimu, šiuolaikinė Lietuva yra daug mažiau energetiškai atspari nei Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų laikų Lietuva. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuva tik 25–30 proc. energijos reikmių tenkino naudodama atsivežtinį iškastinį kurą, kurį prireikus galėjo pakeisti vietiniu (durpėmis, malkomis). Dabar 70 proc. pirminės energijos poreikių tenkinama naudojant atvežtinį iškastinį kurą. Elektrifikacijos lygis buvo žemas – elektra naudota tik miestuose, tik apšvietimui ir ją gamindavo daugybė mažų elektrinių, o dabar Lietuvoje elektrifikuota viskas, o elektra tiekiama centralizuotai. Neseniai patvirtinta nauja Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, pagal kurią numatoma iki 2050 metų visus Lietuvos energetinius poreikius tenkinti iš vietinių energetinių išteklių, taip siekiant šalies energetinės nepriklausomybės atkūrimo ir energetinio atsparumo sustiprinimo. Akademiko teigimu, reikia visokeriopai skatinti gaminantį elektros vartojimą, kai individualių namų savininkai nuklotų savo namų stogus saulės baterijomis, įsirengtų kaupiklius, taip pat svarbu spartinti perėjimą prie elektromobilių naudojimo.
Šiuolaikinės Lietuvos gyventojų maistinis atsparumas yra drastiškai sumažėjęs palyginti su Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, nes itin sumažėjo žemės ūkyje dirbančių ir gebančių savarankiškai apsirūpinti maistu. Pasikeitė ir žemės ūkio gamybos pobūdis: nutrūkus degalų, elektros energijos, trąšų bei augalų apsaugos priemonių tiekimui, žemės ūkio gamyba smarkiai smuktų. Akademikas siūlo svarstyti galimybę inicijuoti plačią viešųjų ryšių kampaniją, pabrėžiant namų ūkių maisto gamybos privalumus, taikyti papildomus žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, jei žemės ūkio valdų užmiestyje savininkai nenaudoja jų savarankiškai žemės ūkio gamybai.
Akad. Z. Norkus pateikė ir daugiau siūlymų, kaip pritraukti lėšų į valstybės biudžetą. Pavyzdžiui, siūloma taikyti vokiečių okupacijos metais galiojusią praktiką apmokestinti miestiečių augintinius, laikinai sustabdyti grynųjų pinigų išstūmimą iš apyvartos ir atsiskaitant grynaisiais pinigais taikyti 1–2 proc. mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad gyvename miškingoje geografinėje zonoje, kurioje sunkiau panaudojami bepiločiai orlaiviai, siūloma svarstyti laikinai pristabdyti brandžių gynybinės reikšmės miškų kirtimus.
Susirinkimo pabaigojeLMA vyriausiasis mokslinis sekretorius (kancleris) akad. Z. Dabkevičius paskelbė, kad 2026 m. rugsėjo 22 d. planuojamas LMA narių visuotinis susirinkimas tema „Socialinių mokslų būklė ir perspektyvos Lietuvoje“, jo metu taip pat bus skelbiami naujų LMA narių rinkimai.
Parengė LMA Informacinių technologijų sistemų administratorė Evelina Baronienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
---------------------------------------
2026 m. balandžio 14 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Balandžio 14 d. įvyko ataskaitinis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Jame dalyvavo Vilniaus miesto mokslininkų premijų, LMA vardinių premijų, Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursų laimėtojai, taip pat kitų apdovanojimų (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK), Teodoro Grotuso stipendijos) laureatai, Vilniaus m. vicemerė Simona Bieliūnė, VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė kartu su Programų skyriaus vedėja dr. Vilija Ragaišiene, LMA Vrublevskių bibliotekos vadovybė, LMA darbuotojai.
Renginio pradžioje LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius pakvietė tylos minute pagerbti mirusių LMA narių Antonino Zikikio (Antonino Zichichi) ir Mykolo Daunio atminimą.
Jubiliejaus proga pasveikintas LMA narys Henrikas Žilinskas (75), LMA atminimo medaliais apdovanoti akademikai Gintautas Tamulaitis (70), Vidmantas Bižokas (70), Antanas Andrijauskas ir Valentinas Mikelėnas.
Toliau buvo įteikti apdovanojimai geriausiems Vilniaus miesto mokslininkams. Vilniaus m. vicemerė S. Bieliūnė pasidžiaugė, kad per trejus metus pavyko sukurti naują ir gražią tradiciją. Ji pabrėžė, kad gyvename brandžiame amžiuje, kai mokslas yra kasdienybės dalis. Turime daug mokslininkų partnerių, padedančių priimti sprendimus. Vicemerė taip pat pasveikino laureates.
LMA prezidentas paskelbė, kad Vilniaus miesto mokslininkų premijos diplomas už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse įteikiamas Vilniaus dailės akademijos vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Algei Andriulytei. Laureatė savo kalboje pažymėjo, kad dirba miesto labui, dažnai to net nepastebėdama. Todėl malonu, jog kiti tą pastebi ir įvertina. Laureatė tyrinėja XIX a. dailę, skirdama daug dėmesio ir Ferdinando Ruščico kūrybai. Šis Lietuvos dailininkas, pedagogas atidavė daug jėgų, kad miestas taptų gražesnis, ir pats yra pelnęs Vilniaus miesto meno apdovanojimą. Jis yra sakęs: „Jei Paryžius vertas mišių, tai Vilnius vertas gyvenimo.“ Laureatė tiria vilniečių menininkų kūrybą ir istorinę Vilniaus aplinką, į miestą žvelgdama kaip į organišką visumą. Tyrimuose pabrėžiami ir moterų menininkių pasiekimai. Pavyzdžiui, įdomu, kad 1915–1929 m. moterų menininkių veikla Vilniuje buvo kur kas ryškesnė nei bet kada anksčiau.
Antrasis Vilniaus miesto mokslininkų premijos diplomas už nuopelnus gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslų srityse įteiktas Vilniaus universiteto profesorei dr. Valentinai Dagienei. Laureatė džiaugėsi, kad yra matoma ir vertinama informatikos didaktika. Kad ji irgi įnešė savo kruopelę į Europos mokslininkų informatikų didaktikų laviną. Kaip ji sakė, „kruopelė po kruopelės – ir atsiranda kopos.“
Susirinkimą pratęsė LMA vardinių Kazimiero Būgos, Juozo Matulio, Adolfo Jucio, Kazimiero Baršausko premijų konkursų laureatų apdovanojimai. LMA mokslų skyrių pirmininkai Aušra Maslauskaitė, Ričardas Makuška ir Gintautas Dzemyda pristatė premijų laureatus, o LMA prezidentas įteikė diplomus.
2025 m. Kazimiero Būgos (kalbotyra) premijos laureatu tapo dr. Aldonas Juozapas Pupkis už monografiją „Lietuvių kalbos draugija: bendrinės kalbos tobulinimas ir ugdymas XX a. 4-ame dešimtmetyje“. Darbas svarbus kalbotyros istorijai ir politikai. Jame analizuota, kaip atkurtoje Lietuvoje rūpintasi bendrinės lietuvių kalbos formavimu. Monografijoje sudėta, laureato žodžiais tariant, visa Lietuvių kalbos draugijos istorija. Nuostabu, kaip atėję iš medinių pirkių žmonės taip energingai ėmėsi kurti valstybę. Lietuvių kalba iš tarmių atsigręžė į urbanistinį dėmenį ir tapo plačiai vartojama visose srityse. Ši knyga skiriama draugijos 90-mečiui.
Juozo Matulio (chemija) premijos laureatas – akad. Rimantas Ramanauskas, įvertintas už darbų ciklą „Metalų struktūros vaidmuo elektrochemijoje ir naujų neorganinių junginių sintezė“. Pažymėtina, kad jis yra Juozo Matulio darbų tęsėjas ir puoselėtojas. Laureatas pabrėžė, kad J. Matulis buvo vienas produktyviausių XX a. chemikų. Todėl labai malonu, kad jo vardas ir nuopelnai neužmiršti.
Adolfo Jucio (teorinė fizika) premija skirta akad. Dariui Abramavičiui už darbų ciklą „Relaksacinių procesų molekulėse teorija ir modeliavimas“. Jo darbai stiprina nacionalinę teorinės fizikos mokyklą. Akademikas džiaugėsi, kad įvertintas toks fundamentinis tyrimas. Jo nuomone, lengva aprašyti „švarias“ arba paprastas sistemas. Bet su „šlapiomis ir šiltomis“ – molekulių sistemomis – dirbti sunkiau. Šiuose tyrimuose labai praverčia dirbtinio intelekto algoritmai. Svarbiausia, anot jo, kad šios žinios būtų perduodamos studentams ir pritaikomos ateityje.
Kazimiero Baršausko (elektronika ir elektrotechnika) premijos laureatu tapo dr. Renaldas Raišutis. Jis yra Kauno technologijos universiteto (KTU) K. Baršausko Ultragarso instituto direktorius. Jo darbų tema – „Ultragarsinių elektroninių matavimo sistemų, signalų ir multimodalinių vaizdų apdorojimo, mašininio mokymosi bei modeliavimo metodų integracija, kuriant pažangias neardomųjų bandymų bei medicininės diagnostikos technologijas“. Laureatas turi dešimt užsienio patentų. Padėkos kalboje jis pabrėžė, kad šie darbai padeda laiku aptikti vidinius defektus įvairiose, sudėtingose aviacijos, energetikos, transporto sistemose. Dirbtiniu intelektu sustiprintos diagnostikos sistemos yra gana autonomiškos ir efektyvios, jos didina mūsų visų saugumą.
Susirinkimą pratęsė Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkurso laureatų apdovanojimai. LMA prezidiumo nutarimą dėl 2025 metų LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkurso laimėtojų perskaitė LMA viceprezidentas akad. Aivaras Kareiva. Remiantis konkurso rezultatais, skirta keturiolika Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso premijų bei pagyrimo raštų, kuriuos įteikė LMA prezidentas akad. V. Nekrošius.
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijas pelnė dr. Kęstutis Mosakas (VDU) ir dr. Vytenis Podėnas (Lietuvos istorijos institutas). Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje įvertinti dr. Ramūnas Levinas (FTMC) ir Kernius Vilkevičius (FTMC). Pagyrimo raštas įteiktas dr. Jonui Baniui (VU). Biologijos medicinos ir geomokslų skyriuje premijos skirtos dr. Andriui Žučenkai (VU) ir dr. Andriui Sakalauskui (VU). Pagyrimo raštas – dr. Justinai Račaitei (VU). Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje premijos skirtos dr. Gretai Striganavičiūtei (LAMMC) ir dr. Armanui Shamshitovui (LAMMC). Pagyrimo raštas – dr. Agnei Baranauskaitei-Lengvinienei (Gamtos tyrimų centras). Technikos mokslų skyriuje įvertinti dr. Sarmad Maqsood (KTU) ir dr. Ieva Pinkė (VDU). Pagyrimo raštas skirtas dr. Ramintai Beresnevičiūtei (KTU).
Paskui LMA prezidentas akad. V. Nekrošius pakvietė Teodoro Grotuso fondo pirmininką akad. A. Kareivą šio fondo skirtą stipendijos diplomą įteikti VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centre dirbančiai doktorantei Sonatai Pleskytei.
Įteikus šiuos apdovanojimus, buvo skirti ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai. VLKK pirmininkė V. Meiliūnaitė paskelbė apdovanojimą už taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytą 2025 m. LMA konkursams teiktą mokslo darbą. Laureate tapo dr. Jovita Janavičiūtė-Pužauskė (VDU ir Abromiškių reabilitacinė ligoninė) už taisyklingą ir sklandžią darbo „Insultą patyrusių pacientų kognityvinė neuroreabilitacija: alocentrinės ir egocentrinės perspektyvos reikšmė veiksmingumui“ kalbą.
Po apdovanojimų pristatyta Lietuvos mokslų akademijos 2025 metų veiklos ataskaita. Ją susirinkusiesiems pristatė LMA prezidentas akad. V. Nekrošius. Pabrėžta, kad praėjusiais metais įvyko penki visuotiniai LMA narių susirinkimai. Spalio mėnesio susirinkime buvo išrinktas naujasis LMA prezidentas. Aktyviai veikė prezidiumas, priėmęs beveik 60 įvairių nutarimų. Akad. Jūras Banys daug dėmesio skyrė tarptautiniam bendradarbiavimui, aktyviai dalyvavo ekspertinėje veikloje, atstovavo Lietuvai Europos mokslo organizacijose. Prie šių veiklų prisidėjo ir kiti akademikai. Parengta rezoliucija apie laivybos Neryje perspektyvas. Įvyko nemažai renginių, tarp jų – konferencija švietimo klausimais. Surengta mokslo žinių diena Pakruojyje, Juro Poželos šimtmečiui skirta popietė, EMBO jaunųjų mokslininkų forumas, tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“, daugiadisciplininė tarptautinė konferencija „Gyvasis gamtos ženklas“ ir kiti renginiai. LMA nariai remia Ukrainą ir jos Mokslų akademiją, dalyvauja tarptautiniuose forumuose. LMA Jaunosios akademijos nariai dalyvavo Lindau Nobelio premijos laureatų susitikimuose. Akademijos vadovai buvo susitikę su užsienio ambasadų, mokslų akademijų atstovais. Atnaujintas bendradarbiavimo protokolas su Lenkijos mokslų akademija. LMA Leidybos skyrius parengė tris mokslo populiarinimo knygas, išleido keliasdešimt mokslo žurnalų numerių. Taigi, LMA veikla buvo įvairiapusė ir aktyvi.
Visuotinio susirinkimo pabaigoje buvo balsuojama dėl Lietuvos mokslų akademijos 2025 metų veiklos ataskaitos ir biudžetinių lėšų panaudojimo 2025 m. ataskaitos bei dėl biudžetinių išlaidų 2026 m. sąmatos. Abu nutarimai priimti bendru sutarimu.
Baigdamas susirinkimą, LMA prezidentas informavo apie LMA rengiamą leidinį „Lietuvos žemės gelmių turtai“ (atsak. redaktorius akad. Algimantas Grigelis) ir pakvietė akademikus bei svečius bendrai konkursų laimėtojų, LMA ir VLKK vadovų bei T. Grotuso fondo pirmininko nuotraukai.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyr. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
