2025 metai
2025 m. gruodžio 16 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Gruodžio 16 d. įvyko iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ne tik akademijos nariai, bet ir svečiai: Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė, Kauno miesto mokslo premijų laureatai, naujieji LMA Jaunosios akademijos nariai ir alumnai.
Renginio pradžioje Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė Lučija Bartkienė pristatė Milos Gorun-Kudinos parodą akademijoje. Jos žodžiais tariant, darbai gerai dera greta galaktikų fotografijų, eksponuojamų LMA Didžiojoje konferencijų salėje. Moldavė M. Gorun-Kudina yra menininkė, matematikė ir fizikė, jau 40 metų gyvenanti Lietuvoje. Ji pati piešia paveikslus, o vėliau juos siuvinėja. Jos darbai eksponuojami įvairiose Europos šalyse. Baigdama pristatymą, L. Bartkienė padėkojo Moldovos garbės konsului akad. Valdemarui Razumui.
Tęsdamas renginį, LMA prezidentas akad. Jūras Banys padėkojo akademijos nariams ir darbuotojams, prisidėjusiems nuperkant interneto ryšio skirstytuvą Ukrainos nacionalinei mokslų akademijai. Paskui sveikinti akademikai jubiliejinių sukakčių progomis. LMA atminimo medaliais įvertinti akademikai Antanas Sederevičius, Vytautas Ruzgas ir Pranas Viškelis. Sveikinimo adresai įteikti LMA nariams Elenai Bartkienei (50), Sigitui Tamulevičiui (70), Stasiui Karazijai (95). Akad. Rimantui Benečiui įteiktas Latvijos mokslų akademijos, kurios užsienio nariu jis išrinktas 2022-aisiais, diplomas.
Toliau renginyje buvo pagerbti 2025 m. Kauno miesto mokslininko premijos laureatai. Vertinimo komisijos pirmininkas akad. Gintautas Dzemyda paskelbė komisijos siūlymą humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premiją skirti Vytauto Didžiojo universiteto docentei dr. Aušrai Vasiliauskienei už aktyvius, aukšto mokslinio lygio tyrimus, skirtus Lietuvos XVII–XIX a. meno ir Kauno miesto paveldo analizei. Fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje įvertintas Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorius dr. Kęstutis Baltakys už ilgametį indėlį į technologijos mokslų plėtrą, ypač tvarių statybinių medžiagų tyrimus, prisidedančius prie inovacijų kūrimo ir darnaus miesto ateities formavimo. Kauno m. savivaldybės atstovė O. Gucevičienė pabrėžė, kad Kaunas didžiuojasi bendradarbiavimu su LMA. 2013 m. šiame pastate gimė idėja įsteigti Kauno miesto mokslininko premiją, ir ši tradicija gyvuoja iki šiol. Baigdama ji palinkėjo gražių artėjančių metų – kad šalia būtų žmonės, teikiantys prasmės jūsų gyvenimui – ir įteikė LMA prezidentui gėlių puokštę už bendradarbiavimą.
Laureatas K. Baltakys padėkojo už išskirtinį įvertinimą. Kaune jis užaugo ir tikisi toliau augti kaip mokslininkas ir dėstytojas. Jo įsitikinimu, kiekviena idėja – bendro darbo rezultatas. Todėl apdovanojimą jis priima kaip bendruomenės, kuria tiki, įvertinimą. A. Vasiliauskienė, negalėjusi dalyvauti, tačiau atsiuntusi vaizdo įrašą, taip pat padėkojo už premiją. Ji pabrėžė, kad šis įvertinimas suteikia stiprios motyvacijos tęsti darbus, kurie svarbūs miestui. Baigdama trumpą padėkos kalbą laureatė palinkėjo visiems gražių švenčių.
Šiemet jau aštuntą kartą buvo išrinkta dešimt LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių. Jų sąrašą ir pasiekimus tribūnoje skelbė viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. Naujiems LMAJA nariams ženklus ir pažymėjimus įteikė LMA prezidentas bei LMA viceprezidentas. LMAJA nariais Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje tapo dr. Jurgis Bartkus (teisė, VU), dr. Mindaugas Klovas (istorija, Lietuvos istorijos institutas); Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje – dr. Martynas Talaikis (chemija, FTMC ir VU) ir dr. Tadas Telksnys (matematika, KTU); Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje – dr. Greta Gedgaudienė (biologija, LSMU) ir dr. Marius Kryžauskas (medicina, VU); Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje – dr. Aistė Balčiūnaitienė (maisto mokslai, LAMMC) ir dr. Edvinas Misiukevičius (agronomija, LAMMC); Technikos mokslų skyriuje – dr. Tadas Dambrauskas (chemijos inžinerija, KTU) ir dr. Agnė Kairytė (medžiagų inžinerija, VGTU).
Dešimt LMAJA narių, išrinktų 2021 m., jau baigia savo kadenciją. Todėl už indėlį į LMAJA veiklą, atstovaujant Lietuvos jaunųjų mokslininkų interesams, telkiant mokslininkus kūrybinei, mokslinei ir ekspertinei veiklai, keliant mokslo prestižą ir kuriant pažangią Lietuvą, LMA prezidiumo padėkos skirtos dr. Tomui Čelkiui, dr. Rūtai Ubarevičienei (ir už lyderystę einant pirmininkės pareigas), dr. Ievai Plikusienei (ir už lyderystę einant pirmininkės pareigas), dr. Mantui Šimėnui, dr. Tomui Lapinskui, dr. Petrui Prakui, dr. Monikai Toleikienei, dr. Jonui Viškeliui, dr. Anatolijui Eisinui ir dr. Mantui Povilaičiui. Būsimieji LLMAJA alumnai padėkos raštus gavo iš LMA prezidento ir LMA viceprezidento rankų.
Praėjusiame LMA narių visuotiniame susirinkime (spalio 28 d.) buvo išrinktas naujas LMA prezidentas – akad. Vytautas Nekrošius.Šįkart visuotinio susirinkimo nariai akad. išrinktojo prezidento siūlymu turėjo rinkti LMA du viceprezidentus ir vyriausiąjį mokslinį sekretorių, taip pat patvirtinti LMA mokslų skyrių pirmininkų, esančių ir LMA prezidiumo nariais, rinkimų mokslų skyriuose rezultatus. Išrinktasis Akad. V. Nekrošius sakė tikįs, kad akademikai pasitikės jo įvardytais kandidatais, kuriuos visi puikiai pažįsta. Remiantis mokslų skyrių visuotinių susirinkimų protokolais, jis pasiūlė skyrių pirmininkais patvirtinti akademikus: Aušrą Maslauskaitę (Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius), Ričardą Makušką (Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius), Limą Kupčinską (Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius), Vidmantą Stanį (Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius) ir Gintautą Dzemydą (Technikos mokslų skyrius); viceprezidentais patvirtinti akad. Aivarą Kareivą (atsakingą už mokslo politiką ir tarptautinius ryšius) ir Juozą Augutį (atsakingą už švietimo ir regionų politiką), o moksliniu sekretoriumi ir kancleriu – akad. Zenoną Dabkevičių. Taip pat V. Nekrošius pasiūlė papildyti LMA prezidiumą trimis akademikais: Aurelija Žvirbliene, Leonu Valkūnu ir Jūru Baniu. Patvirtinus kandidatus, vyko balsavimas.
Kol buvo skaičiuojami balsai, susirinkimo dalyviai išklausė muzikinį sveikinimą. Šventinę programą, alsuojančią kalėdine nuotaika, atliko dainininkai Rasa Juzukonytė (sopranas), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorius Deividas Staponkus (baritonas), violončelininkas Marius Sakavičius, koncertmeisterė – Lina Giedraitytė (fortepijonas). Eiles skaitė skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė.
Po koncerto balsų skaičiavimo komisijos buvo paskelbta, kad visi kandidatai patvirtinti. Visuotinio susirinkimo įgaliojimu akad. L. Valkūnas pasirašė darbo sutartį su naujos kadencijos LMA prezidentu akad. V. Nekrošiumi. Vėliau vienbalsiai pritarta, kad LMA prezidentą į komandiruotes ir atostogas leistų LMA prezidiumas, kad esamam LMA prezidentui J. Baniui būtų skirta vienkartinė išmoka už nepriekaištingai atliktas pareigas ir darbus 2025 metais bei kad išrinktasis naujos kadencijos LMA vyriausiasis mokslinis sekretorius Z. Dabkevičius vykdytų ir LMA kanclerio funkcijas.
Baigdamas susirinkimą, LMA prezidentas akad. J. Banys palinkėjo visiems gražių, šiltų ir malonių Kūčių, Kalėdų bei Naujųjų metų. Ir pajuokavo, kad ateinančiais Arklio metais (pagal kinų kalendorių) su naująja valdžia teks dirbti kaip arkliams.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
---------------------------------------
2025 m. spalio 28 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Spalio 28 d. įvyko rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Jo pradžioje LMA prezidentas akad. Jūras Banys pasveikino Viktoriją Daujotytę jubiliejaus proga. Tada perdavė Ukrainos mokslų akademijos prašymą nupirkti jiems šakotuvą-skirstytuvą.
Susirinkimui toliau pirmininkavo akad. Gintautas Tamulaitis. Jis priminė susirinkusiesiems, kad prezidento rinkimuose dalyvauja ir tikrieji nariai, ir emeritai. Jų iš viso yra 181. Tačiau susirinkime dalyvauja 144. Jeigu net per trečią balsavimo turą kandidatas nesurinks 91 balso, rinkimai bus organizuojami iš naujo. Buvo sudaryta balsų skaičiavimo komisija. Jos nariais tapo akademikai Alvydas Jokubaitis, Ramūnas Garunkštis, Vytautas Basys, Giedrė Samuolienė ir Olga Kurasova.
Susirinkimo pirmininkas pakvietė kandidatus į LMA prezidentus – akademikus Gintautą Dzemydą, Vytautą Nekrošių ir Artūrą Žukauską – pristatyti savo veiklos programas.
Gintautas Dzemyda pabrėžė, kad valstybė turi lūkesčių ir LMA turi juos pateisinti. Jo teigimu, labai svarbi yra mokslo sričių darna – tarpdiscipliniškumas. Akademijos vadovybei reikia rūpintis LMA bendruomene: bendrauti su akademikais, deramai pagerbti Lietuvai nusipelniusius mokslininkus ir finansiškai juos remti. Be to, kandidato manymu, akademikai turi aktyviai dalyvauti švietimo ir mokslo pertvarkos procesuose, atlikti ekspertizes, į kurias turėtų investuoti valstybė. Prezidento pareiga – pritraukti papildomą finansavimą. Jis siūlo organizuoti reguliarius LMA narių susitikimus su Vyriausybės, Seimo nariais, užmegzti glaudžius ryšius su Lietuvos universitetais, būti nepakeičiamais universitetų sąjungininkais. G. Dzemydai labai norėtųsi stiprinti bendradarbiavimą su regionais, skatinti akademikus lankytis mokyklose, populiarinti mokslo pasiekimus, kuo geriau pasiekti plačią visuomenę. Tarptautinio bendradarbiavimo plotmėje būtina aktyvinti dvišalius mainus, skatinti LMA užsienio narių vizitus į Lietuvą, plėtoti ryšius su užsienio lietuvių mokslu. Taip pat reikia stiprinti ir LMA kolektyvą, sudaryti sąlygas jiems kelti kvalifikaciją. LMA Vrublevskių biblioteka gali tapti svarbiu įrankiu LMA prestižui visuomenėje didinti. LMA ateities vizija – aktyviai dalyvaujanti šalies gyvenime organizacija. Atsakydamas į klausimą, kaip sustiprinti LMA vaidmenį, formuojant mokslo politiką Lietuvoje, G. Dzemyda pažymėjo, kad situaciją pagerintų tai, jeigu kai kurie akademikai taptų ministrų patarėjais.
Po to savo veiklos principus pristatė akad. Vytautas Nekrošius. Pradėdamas kalbą jis replikavo prieš tai kalbėjusiam kandidatui, teigdamas, kad jis neskatintų akademikų siekti politikų patarėjų statuso. Tapus patarėju prarandama dalis nepriklausomybės. LMA, pasak jo, privalo išlaikyti nepriklausomą poziciją. Kandidatas pabrėžė savo devizą: „Už Jus – kaip už save“. V. Nekrošius teigė, kad kandidatuoti jį paskatino įvairių skyrių akademikų palaikymas. Jis ketina dirbti be revoliucijų, tariantis su kolegomis. Nors dėl to procesas užtrunka, rezultatai būna geresni. Jis pripažino, kad sustiprėjo LMA skyriai. Jų veiklą ir toliau būtina stiprinti. Jokie viešieji ryšiai nepadės, jeigu nebus veiklos. Jeigu LMA reaguos į aktualiausias problemas, stiprės ir ryšiai. Reikia suburti darbo grupes, kurios reaguotų, rengdamos visuomenei akademijos poziciją. Be to, kandidatui norėtųsi daugiau moterų akademijoje. Kalbėdamas apie tarptautinių ryšių perspektyvas, jis sakė, kad visų pirma reikia bendrauti su Vakarų kultūros, demokratijos vertybes pripažįstančiomis akademijomis. LMA turi jungti visų universitetų ir mokslo institutų geriausius žmones. V. Nekrošiaus manymu, LMA Jaunoji akademija – labiausiai pavykęs projektas. Šį tiltą tarp kartų reikia ir toliau stiprinti. Norint sustiprinti ryšį su regionais, reikėtų dar vieno viceprezidento, kuris būtų už tai atsakingas. Taip pat steigti emeritų klubą, įtraukti juos į kasdienę LMA veiklą. Kandidatas reziumavo, kad vienas svarbiausių tikslų – akademijos ir akademikų interesų apsauga.
Trečiasis kandidatas akad. Artūras Žukauskas kalbą pradėjo nuo to, kad LMA turi siekti sėkmės. Ji gali turėti didesnę įtaką visuomenėje. Turime esminį išteklių – išmintį. Gebėjimą giliai suprasti, panaudoti, valdyti mokslo žinias. To dabar Lietuvoje trūksta visose srityse. Pasako jo, turime būti aktyvesni. Tam reikia susikurti sėkmingos organizacijos viziją. Visuomenė turi matyti, ką akademikai veikia. Antra, trūksta komunikacijos strategijos. Be jos nevyksta jokie pokyčiai. Kita svarbi sritis yra mokslo populiarinimas. Šioje srityje būtina turėti aiškią strategiją, nusistatyti tikslines grupes. A. Žukauskas pabrėžė, kad šiandien itin svarbu stiprinti mokslo įtaką valstybėje, nes nuo to priklauso ir ekonomikos pažanga.
Po šių kandidatų prisistatymų diskusiją pradėjo akad. Benediktas Juodka. Jis priminė susirinkusiesiems, kad jau beveik 40 metų yra šios institucijos narys, turintis ilgiausią narystės stažą. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje nėra kitos institucijos, kurioje būtų tokia protingų, išsilavinusių žmonių koncentracija – nebent Seime. Visi trys pretendentai turi didelį administracinio darbo patyrimą ir yra tinkami būti prezidentais. Tačiau, svarstydamas, už ką pats balsuotų, jis atkreipė dėmesį, kad nuo 1946 m. LMA vadovavo tik šeši prezidentai. Ir visi jie buvo arba fizikai, arba chemikai ir biochemikai. Tad gal vertėtų atiduoti pagarbą ir humanitariniams bei socialiniams mokslams?
Akad. V. Daujotytė padėkojo kadenciją baigiantiems prezidentui ir viceprezidentui. Jos manymu, tai buvo teisingas vadovavimas, be revoliucijų. Ji taip pat atliko savianalizės įžvalgas. Ją įtikino kandidato į LMA prezidentus V. Nekrošiaus mokslinė sritis. Pasak akademikės, svarbu, kad jis yra senosios romėnų teisės specialistas. Jo pamatai susieti su seniausia ir Europai labai svarbia teisės sistema (in propria persona: asmeniškai, savo rizika). „Todėl akademija gali tikėtis tokio rūpinimosi ja, kaip kandidatas rūpinasi savo gausia šeima, kas savaitę parvilkdamas mamutą“, – reziumavo V. Daujotytė.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkui akad. Ramūnui Garunkščiui paskelbus pirmojo balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad į antrąjį turą pateko G. Dzemyda ir V. Nekrošius. Šiame ture daugiausia balsų surinko akad. V. Nekrošius. Jis ir tapo naujuoju LMA prezidentu. Trumpoje sveikinimo kalboje V. Nekrošius padėkojo visiems LMA nariams už pasitikėjimą ir pažymėjo, kad stengsis jo neprarasti, dar labiau sustiprinti.
Išrinktasis LMA prezidentas šias pareigas ketverius metus eis nuo 2026 metų vasario.
Išrinktojo prezidento akad. V. Nekrošiaus veiklos programa
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
---------------------------------------
2025 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Rugsėjo 23 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kurio svarbus akcentas – kandidatų į LMA prezidento rinkimus iškėlimas. Tylos minute buvo pagerbtas akad. Romualdo Grigo (1936 01 25 – 2025 07 23) atminimas. Po to akad. Vladas Žulkus buvo apdovanotas LMA atminimo medaliu ir sveikinimo adresu (80-mečio proga); akad. Romui Lazutkai įteiktas sveikinimo adresas (70-mečio proga), o akad. Juozas Augutis apdovanotas LMA atminimo medaliu. LMA nario ženklai, pažymėjimai ir LMA statutai įteikti neseniai tikraisiais LMA nariais išrinktiems Daumantui Matuliui ir Gediminui Brazaičiui.
LMA prezidentas akad. Jūras Banys įteikė pažymėjimus LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursonugalėtojams. LMA prezidiumas, remdamasis mokslų skyrių ekspertų komisijų LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijoms gauti siūlymais, nutarė 2025–2026 m. stipendijas humanitarinių ir socialinių mokslų srityse skirti dr. Jūratei Charenkovai (VU) ir dr. Dovilei Čypaitei-Gilei (VU). Gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse stipendijos skirtos dr. Ievai Čėsnienei (LAMMC), dr. Justui Eimontui (LEI), dr. Gretai Inkrataitei (VU), dr. Ramūnui Levinui (FTMC), dr. Mykolai Karpenko (VGTU), dr. Ugnei Kuliešiūtei (VU) ir dr. Katrynai Pampuščenko (LSMU). Stipendijos mokamos nuo 2025 m. spalio 1 d. kartą per mėnesį vienerius metus.
Susirinkimas patvirtino LMA Jaunosios akademijos nuostatų pakeitimą, kuriuo aiškiau apibrėžiamas Jaunosios akademijos ir jos alumnų santykis. Bendru sutarimu pakeitimui pritarta.
Vėliau vyko iškilminga dviejų LMA užsienio narių inauguracija, kurios metu jiems įteikti diplomai ir LMA nario ženklai. Susirinkimo dalyviai išklausė naujųjų užsienio narių pranešimus. Prancūzų kalbininkas Danielis Pti (Daniel Petit) lietuviškai skaitė pranešimą apie indoeuropiečių paveldą lietuvių kalboje, pabrėždamas jos svarbą indoeuropiečių kalbų gramatikai. Jis atkreipė dėmesį, kad lietuvių kalboje išliko daug archajiškų formų, kurios neretai sutampa su sanskrito formomis. Mūsų kalbos formų analizė itin reikšminga etimologiniams tyrimams, nes indoeuropiečių paveldas ryškiai atsiskleidžia lietuvių kalboje.
Antrasis LMA užsienio narys, Liuksemburgo universiteto profesorius Bernhardas Pėtersas (Bernhard Peters) inauguraciniame pranešime „Judesio kiekio momento pernašos Oilerio ir Lagranžo formalizme sprendimas įterptosios ribos metodu“ pristatė savo tyrimus. Jis kuria įvairius modelius skysčių ir kietųjų dalelių dinamikos analizei. Tyrimų rezultatai liudija, kad kompiuterinės simuliacijos neretai neatitinka tikrovės. Jo tyrimai padeda tobulinti efektyvius procesus atsinaujinančios energetikos ir šiluminės inžinerijos srityse.
Vėliau vyko kandidatų į LMA prezidentus iškėlimas. Susirinkimo pirmininkas akad. J. Banys pakvietė akademikus siūlyti kandidatus į LMA prezidentus. Pagal LMA prezidiumo rinkimų reglamentą „Kandidatus į MA prezidentus siūlo MA narių visuotiniame susirinkime MA tikrieji nariai ir nariai emeritai (iš anksto aptarti bei suderinti pasiūlymai padeda pasirinkti geriausią balsavimo variantą ir dėl to jie labiausiai pageidautini). Kandidatu gali būti siūlomas ir susirinkime nedalyvaujantis asmuo, jam sutikus.“
Akademikai pristatė siūlomus ir skyrių palaikomus kandidatus: Gintautą Dzemydą, Vytautą Nekrošių ir Artūrą Žukauską. Aušra Maslauskaitė pristatė kandidatą V. Nekrošių. Vytautas Ostaševičius – G. Dzemydą, o Valdemaras Razumas – A. Žukauską. Susirinkimo dalyviams pritarus, buvo priimtas LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimas dėl kandidatų tinkamumo registruoti. Priminta, kad kandidatai privalo pateikti raštišką sutikimą eiti pareigas, jei būtų išrinkti, glaustą numatomos veiklos programą bei trumpą informaciją apie mokslinę ir organizacinę veiklą. Taip pat buvo nutarta, kad LMA prezidento rinkimai vyks spalio 28 d.
Teminėje susirinkimo dalyje „Mokslas gynybai“ dalyviai išklausė tris pranešimus apie mokslininkų indėlį stiprinant gynybą. Apie mokslą ir inovacijas gynybai pirmoji kalbėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) Mokslo projektų ir analizės centro direktorė dr. Olga Navickienė. Ji pristatė naują LKA struktūrą: šiuo metu čia dirba daugiau kaip 50 mokslininkų. Atliekami ir užsakomieji tyrimai. Dalyvaujama tarptautiniuose MTEP projektuose. LKA mokslo grupės įgyvendina mokslinių tyrimų programą „Mažųjų valstybių saugumas ir gynyba“, taip prisidedant prie gynybos sektoriaus plėtros. Pavyzdžiui, kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centro specialistais ir bendrove „Astrolight“ sukurtas ir išbandytas lazerinės komunikacijos tarp laivų terminalas POLARIS. Sistema naudoja neregimą lazerio šviesą, komunikacijos kanalai gali pasiekti iki 1 Gb/s pralaidumą. Toks ryšys sunkiau aptinkamas ir slopinamas.
Kauno technologijos universiteto profesorius akad. V. Ostaševičius perskaitė pranešimą „Lietuvos gynybos pramonės perspektyvos“. Akademikas atstovavo Lietuvai NATO „Mokslo taikai ir saugumui“ ir NATO–Rusijos Tarybos komitetuose. Lietuvos mokslininkai turi nemažai patirties šioje srityje, pavyzdžiui, KTU gynybos technologijų institute dirbęs akad. Algimantas Fedaravičius su komanda kūrė raketines sistemas. Šiuo metu universitete kuriamos komunikacijos stotelių sistemos, padedančios pagerinti ryšį karo niokojamoje Ukrainoje, bei mechatroniniai protezai. Lietuvoje pradėta iniciatyva „Vytis“ gynybos pramonei skatinti, kuri vienija 100 įmonių. Šalyje formuojasi gynybos pramonės sistema. Spartėja karinių dronų gamyba, nors kuriant droną nuo idėjos iki produkto praeina net treji metai. Šiuo metu Lietuva iš Lenkijos perka dronų aptikimo ir neutralizavimo sistemas. Planuojama Lietuvoje pradėti Ukrainos ginklų gamybą, tam skirta 20 mln. eurų. Įsteigtas VILNIUS TECH ir KTU autonominių sistemų kompetencijos centras. Baisogaloje jau veikia gamykla, įkurta bendradarbiaujant su vokiečių bendrove „Rheinmetall“. „Northrop Grumman“ taip pat investuoja Lietuvoje į šovinių gamybą, planuojama gaminti ir priešpėstines minas.
Trečiąjį pranešimą pristatė akad. Limas Kupčinskas. Jis kalbėjo apie medicinos mokslą ir inovacijas ekstremalioms situacijoms bei pabrėžė, kad itin svarbus personalo pasirengimas tokiems įvykiams, ką akivaizdžiai parodė praėjusi pandemija. Medikams teko skubiai kurti inovacijas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) specialistai, pasitelkę telemedicinos technologijas ir naudodami „Peer to Peer Simulation System“ (imitavimo sistemą lygiaverčiams agentams), sukūrė nuotolinio mokymo regioninių centrų tinklą. Tai leido apmokyti per 2 000 medikų ir 500 studentų. Nuotolinės pagalbos centras įkurtas Kauno klinikose. Vėliau, Rusijos Federacijai užpuolus Ukrainą, penkiuose šios šalies universitetuose atidaryti nuotoliniai apmokymo punktai. Paruošta per 15 tūkst. Ukrainos paramedikų ir kariškių, galinčių suteikti medicininę pagalbą.
Akad. L. Kupčinskas pažymėjo, kad yra apskaičiuota, jog karo atveju mūsų šalyje kasdien tektų suteikti pagalbą vidutiniškai 66 sužeistiems kariams. Be to, šiame kare keičiasi sužeidimų pobūdis: dėl dronų daugiausia pasitaiko viršutinės kūno dalies, galvos ir kaklo sužeidimų. Jis pabrėžė, kad reikėtų kuo skubiau spręsti ir medikų saugumo problemą. Ukrainoje užfiksuota daugiau nei 2 300 atakų prieš medicinos įstaigas, žuvo apie 200 medikų. Lietuvoje kol kas nėra karo ligoninės, o Šveicarija turi septynias požemines ligonines. Bent vienos būtinai reikia Lietuvai. Iš dalies problemą gali išspręsti tai, kad Kauno klinikose yra 4 km požeminių tunelių, kai kurie – dviejų aukštų. Šiuo metu LSMU vykdoma nemažai kitų projektų, pavyzdžiui, kuriama ekstremalių situacijų valdymo informacinė sistema, sėkmingai išbandyta Kauno miesto centre 450-čiai simuliacinių ligonių.
Kita inovacija – programėlė „AED alert“ (automatizuoto išorinio defibriliatoriaus įspėjimo sistema). Jei mieste esančiam žmogui staigiai sustoja širdis, automatiškai informuojami pagelbėti galintys savanoriai, esantys 400 metrų spinduliu. Be to, Kaune skubios medicininės pagalbos duomenys analizuojami realiu laiku, naudojant dirbtinį intelektą, todėl daugiau šansų išgyventi infarktą patyręs žmogus turi Kaune negu Londone. Kuriamas ir savanorių donorų tinklas, pavadintas „Vaikščiojantys kraujo bankai“. Baigdamas pranešimą, L. Kupčinskas pabrėžė, kad reikia kurti traumų registrus, naudojant dirbtinį intelektą duomenų analizei, vystyti simuliacijomis pagrįstą personalo mokymą, taip pat nepamiršti ir trauminio streso sindromo tyrimų bei psichologinės paramos nukentėjusiesiems.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
---------------------------------------
2025 m. birželio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Birželio 17 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ir trys inauguruojami LMA užsienio nariai, Ateities biomedicinos fondo valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė, apdovanojami laureatai, LMA darbuotojai. Renginio pradžioje LMA atminimo medaliais įvertinti akademikai Aleksandras Laucevičius (75), Raimundas Šiaučiūnas ir Vidmantas Stanys. Naujai išrinktiems LMA tikriesiems nariams – Tomui Kačerauskui, Inetai Dabašinskienei, Andriui Vaišniui, Gražinai Daunoravičienei, Almirai Ramanavičienei, Gražinai Tautvaišienei, Ramūnui Garunkščiui, Egidijui Rimkui, Arvydui Laurinavičiui, Vaivai Lesauskaitei, Modestui Ružauskui, Audriui Dėdelei, Petrui Rimantui Venskutoniui ir Juozui Valivoniui – buvo įteikti nariųženklai, pažymėjimai ir LMA statutas.
Juniesiems mokslininkams buvo įteiktos LMA ir Ateities biomedicinos fondo premijos.Laureatus paskelbė akad. Z. Dabkevičius, diplomus įteikė dr. E. Radzevičienė ir akad. J. Banys.Dr. Rolandui Gedgaudui (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) skirta premija medicinos kryptyje už darbą „Mikrobiotos vaidmuo personalizuotoje medicinoje: nuo žarnyno ir kraujo mikrobiotos tyrimų iki tikslinių terapinių intervencijų“. Paskirtos trys skatinamosios stipendijos gyvybės mokslų kryptyse, bendrą premijos sumą padalijant į tris lygias dalis: dr. Agatai Mlynskai (Nacionalinis vėžio institutas) už darbą „Personalizuotos medicinos link: imuninės naviko mikroaplinkos tyrimai ir inovatyvių imunoterapijos strategijų kūrimas“, dr. Giedrei Valiulienei (Vilniaus universitetas) už darbą „Medikamentams atsparios depresijos tyrimai: transkranijinės magnetinės stimuliacijos efektyvumą prognozuojančių biožymenų paieška“, dr. Raimondai Kubiliūtei (Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio institutas) už darbą „Skysčių biopsijos testas ankstyvai inkstų vėžio diagnostikai ir gydymo personalizavimui“.
Susirinkime buvo inauguruoti trys naujiLMA užsienio nariai: Nazimas Gruda (Albanija ir Vokietija), Barbara Elizabeth Lothenbach (Šveicarija), Maitas Metspalu (Estija). Kiekvienam buvo įteiktas nario ženklas ir diplomas. Inauguracinėje paskaitoje Bonos universiteto prof. N. Gruda kalbėjo apie sodininkystę klimato kaitos sąlygomis. Klimatas planetoje šyla, stiprėja šiltnamio efektas ir tai turi įtakos žemdirbystei ir sodininkystei. Temperatūros kilimo tendencijos panašios ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Bene daugiausia anglies dioksido dujų į atmosferą išskiria energetikos sektorius, tačiau apie 30 % šiltnamio dujų pasaulyje generuoja maisto gamyba. Tad sodininkystė yra ne tik viena klimato kaitos priežasčių, bet ir pati kenčia nuo šių pokyčių: augalus aktyviau puola kenkėjai, derlių mažina ekstremalios oro sąlygos, sulaukiama daugiau audrų. Todėl reikia vystyti šiltnamio dujas sugeriančias technologijas, daugiau naudoti atsinaujinančių energijos šaltinių. N. Grudos ir kolegų tyrimai liudija, kad dėl išaugusio anglies dioksido kiekio kai kurių medžiagų augaluose susikaupia daugiau (tai yra gerai), bet kai kurių ir mažiau, pvz., sumažėja mineralų pasisavinimas augaluose. Būtina veikti kompleksiškai – reikia politinių reformų, šviesti visuomenę apie pasekmes. Tai tarpdalykinė problema, tad turime kooperuotis.
Statybinių medžiagų geocheminio ir termodinaminio modeliavimo specialistė, chemikė prof. B. E. Lothenbach, dirbanti Šveicarijos federalinėje medžiagų mokslo ir technologijų laboratorijoje, kalbėjo apie savo darbus, skirtus aliuminio ir magnio poveikiui kristalinių kalcio hidrosilikatų stabilumui. Kartu su KTU ji tyrinėja silikatų chemiją ir technologijas, cementų hidrataciją ir jų sąveiką su aplinka. Mokslininkės sukurti modeliai gerai prognozuoja eksperimentų rezultatus.
Evoliucinės genomikos specialisto prof. M. Metspalu pranešimo tema – „Naujieji senovės DNR tyrimų horizontai“. Jis pabrėžė, kad šiuo metu labiausiai ieškoma atsakymų į tris evoliucinės genomikos klausimus. Vienas jų – kaip genų sąveika su aplinka veikia individų prisitaikymą, kitaip sakant, kaip moderni aplinka keičia mūsų evoliuciją. Kita kryptis – struktūrinės variacijos ir reguliacinių elementų (enhancerių, promotorių, nekoduojančių RNR) vaidmuo evoliucijoje, rūšių formavimuisi. Ir trečioji – tiriama, kaip genų dreifas (flow) formuoja šiuolaikinių ir archajiškų populiacijų genomų kraštovaizdį; kaip gimsta evoliucinės inovacijos ir atsparumas ir kaip tai skatina bioįvairovę. Tartu universiteto Genomikos institute M. Metspalu analizuoja estų migracijas, vykusias prieš tūkstančius metų, lygina senųjų ir šiuolaikinių populiacijų DNR. Siekiant geriau suprasti tautos praeitį (kultūrą, ekonomiką, sveikatą ir visuomenės struktūrą), su genetikais bendradarbiauja archeologai, lingvistai, chemikai, medikai, socialinių mokslų atstovai. Kai nepavyksta rasti senųjų gyventojų genetinės medžiagos pėdsakų, mokslininkai analizuoja kapavietėse rastą beržų degutą. Prieš tūkstančius metų jis plačiai buvo naudojamas gydymui, įrankių gamybai. Tai padeda atkurti praeitį be DNR mėginių.
Toliau akad. J. Banys susirinkimo dalyviams priminė LMA statuto ir LMA prezidiumo rinkimų reglamento nuostatas.Mokslų akademijos prezidentu, viceprezidentu, vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi, Mokslų skyriaus pirmininku tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.Dabartinio prezidento J. Banio (taip pat viceprezidento Z. Dabkevičiaus, MFChMS pirmininko Leono Valkūno) antroji kadencija baigsis 2026 01 31. Kadangi „... Mokslų akademijos prezidento rinkimai organizuojami ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki Mokslų akademijos prezidento kadencijos pabaigos“ (statuto 40 p.), naujas LMA prezidentas turi būti išrinktas iki 2025 11 01. Kita vertus, pagal LMA prezidiumo rinkimų reglamentą „MA narių visuotinis susirinkimas, iškėlęs kandidatus į MA prezidento pareigybę, priima nutarimą dėl rinkimų datos. Jie turi būti organizuojamai ne anksčiau kaip po mėnesio“ (reglamento 2.1.4 p.), t. y. kandidatai į LMA prezidentus turi būti LMA narių visuotiniame susirinkime iškelti iki 2025 10 01. Tokį susirinkimą siūloma šaukti 2025 09 23. „Kandidatus į MA prezidentus siūlo MA narių visuotinio susirinkime MA tikrieji nariai ir nariai emeritai (iš anksto aptarti bei suderinti pasiūlymai padeda pasirinkti geriausią balsavimo variantą ir dėl to jie labiausiai pageidautini). Kandidatu gali būti siūlomas ir susirinkime nedalyvaujantis asmuo, jam sutikus“ (reglamento 2.1.1 punktas).LMA prezidento rinkimus siūloma rengti 2025 10 28. Bendru sutarimu tokioms datoms pritarta.
Taip pat priminta, kad 2026 01 31 baigsis ir likusių LMA prezidiumo narių kadencija, kuri LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta 4 metams nuo 2022 02 01. Statutas ir LMA prezidiumo rinkimų reglamentas skelbia, kad „Mokslų akademijos prezidentą, viceprezidentą (viceprezidentus), vyriausiąjį mokslinį sekretorių ir kitus Prezidiumo narius, išskyrus mokslų skyrių pirmininkus, siūlo ir renka Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime. Mokslų skyriaus pirmininką renka tam mokslų skyriui priklausantys tikrieji nariai ir nariai emeritai ir tvirtina Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas…“ (statuto 40 p.). „Prezidiumo nariai, išskyrus MA prezidentą, renkami ne vėliau kaip 10 dienų iki kadencijos pabaigos“ (reglamento 1.8 p.).
Susirinkimo pabaigoje architektas Algirdas Kaušpėdas pateikė susirinkusiems savąją Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimo viziją. Jis kalbėjo, kad šiais itin dramatiškais laikais turime stiprinti savo galias apginti valstybę. Viena tų galių – minkštoji, valstybės simboliai. Todėl siūloma atkurti Aukštutinę pilį Vilniuje. Tik ar tai įmanoma? Pagal įstatymą, kartais tokie objektai gali būti atkuriami, jeigu turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę. A. Kaušpėdo teigimu, turime šešis formalius valstybės simbolius, bet yra ir neformalūs, tokie kaip gintaras, krepšinis, tautiniai drabužiai ir Gedimino pilis. Pastaroji yra ir tautos simbolis. Gedimino sapnas – viena reikšmingiausių tautos legendų. Be to, atkurta pilis darniai papildytų kraštovaizdį (kaip Zalcburgo, Edinburgo, Talino, Bratislavos pilys), o Gedimino pilies griuvėsiai prie miesto vaizdo nedera. Kol kas formalaus sprendimo, kad reikia atkurti pilį, nėra. Tačiau yra daug abejonių, pavyzdžiui, ar atlaikys kalnas? Pasak eksperto akad. Algimanto Grigelio, kalno stuomuo yra stabilus. Kitas klausimas – ar saugomi pilies griuvėsiai yra autentiški? Tai irgi mitas. Pilies bokštas iš dalies buvo atstatytas lenkų 1939 metais. Tad griuvėsiai labiau egzistuoja mūsų galvose. Turime modernius griuvėsius, bet pilies atkurti nesiryžtame. Pagaliau, ką pasakys UNESCO? Pranešėjas priminė, kad atkūrus Valdovų rūmus, ši tarptautinė organizacija netgi pagyrė Lietuvą. A. Kaušpėdas sakė, kad Aukštutinės pilies rekonstrukcijos projektus kažkada kūrė architektai Napoleonas Kitkauskas, vėliau ir Sigitas Lasavickas (parengęs pirmąjį Vilniaus senamiesčio regeneravimo planą). S. Lasavicko projektas netgi buvo pradėtas realizuoti, atstatant dalį Kunigaikščių rūmų. Užduotį lengvina tai, kad duomenų apie Aukštutinę pilį turime daugiau nei apie Valdovų rūmus. Vienas svarbiausių šaltinių – Pranciškaus Smuglevičiaus piešiniai. Todėl „Jungtinių pajėgų“ architektai pagal P. Smuglevičiaus piešinius sukūrė tūrinį Aukštutinės pilies vaizdą. Galutinis modelis „išaugęs“ iš istorinės medžiagos. Jeigu idėją pavyktų kada nors įgyvendinti, Gedimino pilis taptų klestinčios valstybės simboliu. A. Kaušpėdo manymu, reikia įtikinti Seimą priimti Aukštutinės pilies atkūrimo įstatymą. Akad. A. Grigelis pridūrė, kad čia buvo pristatyta tauri idėja. Jis sakė manąs, kad laikas ją paremti. Jai įgyvendinti prireiks daug metų, bet visų pirma reikia pasiryžimo ir tautos pritarimo. Jis sakė tikįs, kad šią idėją apsvarsčiusi LMA priims atitinkamą nutarimą, kurio projektas yra ruošiamas.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
---------------------------------------
2025 m. balandžio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Balandžio 8 d. įvyko ataskaitinis ir rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo LMA konkursų laimėtojai, kiti apdovanojamieji ir jų artimieji, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus darbuotojos Patricija Radzevič bei Daiva Meilutė-Šeršniova, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir VLKK Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė bei ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė, taip pat LMA Jaunosios akademijos nariai, LMA darbuotojai, kiti svečiai.
Renginio pradžioje jubiliejų proga pasveikinti LMA nariai Vytautas Konstantinas Sirvydis (90) ir Giedrius Uždavinys (85). LMA atminimo medaliu apdovanotas akademikas Albertas Malinauskas. Eugenijui Norkui (70) skirta LMA prezidiumo padėka, LMA atminimo medalis ir Teodoro Grotuso atminimo medalis už nuopelnus chemijos mokslui, kurį įteikė LMA Teodoro Grotuso fondo pirmininkas akad. Aivaras Kareiva.
Jau antrą kartą buvo paskelbti Vilniaus miesto mokslininkų premijų laureatai. Jais tapo Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vitalija Stravinskienė už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse (Vilniaus miesto istorijos tyrimai, migracijos procesai), o akademikas Vilniaus universiteto išskirtinis profesorius habil. dr. Gediminas Juzeliūnas įvertintas už nuopelnus gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslų srityse (kvantinė netiesinė optika, šaltieji atomai). G. Juzeliūno žodžiais tariant, jis yra tikras vilnietis. Todėl jam itin malonu gauti šį svarbų apdovanojimą. Kvantinių sistemų tyrimai labai aktualūs, kuriant naujas technologijas. Taip pat ir dalijimasis idėjomis. Todėl jis su kolegomis ne pirmą kartą organizuoja Vilniuje tarptautinę kvantinės optikos konferenciją.
Laureatus sveikino Vilniaus m. vicemerė S. Bieliūnė: „Didžiuojamės, kad galime būti šio renginio dalimi. Džiaugiuosi, kad ir Šv. Kristoforo apdovanojimus nuolat pelno mokslininkai. Džiugu, kad įvertintas darbas, kuris padeda geriau pažinti Vilniaus istoriją. Tikiuosi, kad šią tradiciją tęsime ir kitąmet.“
Toliau buvo teikiamos LMA vardinės Pranciškaus Šivickio (biologija), Algirdo Žukausko (šiluminė fizika ir energetika) ir Jono Kriščiūno (žemės ūkio mokslai) premijos. Pranciškaus Šivickio (biologija) premijos laureatu tapo akad. Vaidutis Kučinskas. Padėkos kalboje jis pažymėjo, jog bene pusę amžiaus tyrė mikroevoliucinius procesus lietuvių genome. Mūsų genomą ir dabar veikia migracijos, atranka, mutacijos ir genų dreifas. Vienas pagrindinių veiksnių – migracijos. V. Kučinskui su kolegomis pavyko nustatyti geno mutacijas, lemiančias vieną sunkią ligą, ir susijusių genetinių polimorfizmų sąryšį su žmonių paplitimu Europoje. Geografiniai atstumai lemia genetinę įvairovę Europoje. Lietuviams būdingi trys genomo komponentai: medžiotojų rinkėjų, stepių klajoklių (kurganų kultūros) ir galiausiai europiečių. Mes savo genome labiau išsaugojome tuos požymius, kurie buvo daug anksčiau. Kurių neišsaugojo kiti europiečiai. Algirdo Žukausko (šiluminė fizika ir energetika) premija įvertintas dr. Nerijus Striūgas (Lietuvos energetikos institutas). Jis tiria biomasės skaidymo procesus, siekiant gauti degiąsias sintetines dujas, kurias būtų galima naudoti sintetinių degalų gamybai. Jono Kriščiūno (žemės ūkio mokslai) premijos laureate tapo dr. Rūta Šveistienė. Ji rūpinasi Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimu, vertina vietines veisles, ieškodama unikalių fenotipinių ir genetinių savybių. Sakydama padėkos kalbą priminė, kad visų mokslų raktas yra klaustukas – kelkime klausimus ir nebijokime ieškoti atsakymų.
Jaunųjų mokslininkų ekonomistų geriausių mokslinių darbų konkurso akademiko Kazimiero Meškausko premija skirta dr. Akvilei Aleksandravičienei (Vytauto Didžiojo universitetas, VDU) už mokslo darbą „Technologinių inovacijų poveikio nedarbui vertinimas Europos Sąjungos šalyse“.
Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojus paskelbė LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, diplomus bei pagyrimo raštus jiems įteikė prezidentas akad. Jūras Banys. Už humanitarinių ir socialinių mokslų darbus diplomai įteikti dr. Aidui Malakauskui (Kauno technologijos universitetas, KTU) už mokslo darbą „Kredito prieinamumo vertinimas mažoms ir vidutinėms įmonėms“ ir dr. Joanai Ramanauskaitei (KTU) už mokslo darbą „Organizacijų darnumo branda ir įsitvirtinusių organizacijų vaidmuo darnumo tranzicijose“. Už matematikos, fizikos ir chemijos mokslų darbus – doktorantui Irmantui Mogilai (VU) už mokslo darbą „III tipo CRISPR-Cas komplekso ir pagalbinių baltymų tyrimai“ ir dr. Simonui Ramanavičiui (Fizinių ir technologijos mokslų centras) už mokslo darbą „Nanostruktūrizuotų titano suboksidų ir jų hibridinių struktūrų su Ti3C2Tx MXenais sintezė bei praktiniai taikymai“, pagyrimo raštas – dr. Dovydui Karobliui (VU) už mokslo darbą „Naujų sintezės metodų paieška multifunkcionalių neorganinių medžiagų sintezei ir gautų medžiagų apibūdinimas“. Už biologijos, medicinos ir geomokslų darbus premijas pelnė dr. Laura Pranckėnienė (VU) už mokslo darbą „Senovės ir nauji aleliai lietuvių genome: mutacijos, gamtinė atranka ir adaptacija“ ir dr. Gabrielė Žukauskaitė (VU) už mokslo darbą „Čornobylio katastrofos likviduotojų iš Lietuvos (epi)genomo variacijos tyrimas“. Už žemės ūkio ir miškų mokslų darbus įvertinti dr. Dorotėja Vaitiekūnaitė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, LAMMC) už mokslo darbą „Mikrobiniai sąjungininkai: jų potencialas miškininkystėje“ ir dr. Vytautas Čėsna (LAMMC) už mokslo darbą „Biologinio preparato „Foray 76B“ bei augalų natūralių hormonų panaudojimo potencialas, didinant paprastosios pušies ir paprastosios eglės gynybinį atsaką bei atsparumą vabzdžiams kenkėjams ir patogenams“, pagyrimo raštas skirtas dr. Viktorijai Januškevičei (LAMMC) už mokslo darbą „Augalinių žaliavų biocheminis profilis ir fermentinės ekstrakcijos bei fermentacijos proceso funkcionalumas“. Už technikos mokslų darbus premijos skirtos dr. Mykolai Karpenko (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VGTU) už mokslo darbą „Transporto mašinose ir technologiniuose įrenginiuose vykstančių dinaminių ir hidrodinaminių procesų tyrimai“ ir dr. Linui Stripiniui (VU) už mokslo darbą „Išvestinių informacijos nereikalaujančių globalios optimizacijos DIRECT-tipo algoritmų kūrimas, analizė ir taikymas“, pagyrimo raštai įteikti doktorantei Ramintai Beresnevičiūtei (KTU) už mokslo darbą „Naujos struktūros elektroaktyvios medžiagos organinės elektronikos technologijoms“ ir dr. Urtei Ciganei bei dr. Justui Ciganui (Šiaulių valstybinė kolegija) už mokslo darbą „Mikro- / nanostruktūrų formavimo technologijų kūrimas, tyrimas ir taikymas bioinžinerijoje“.
Buvo apdovanoti ir Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai. Už humanitarinių ir socialinių mokslų darbus premijos skirtos magistrantei Emilijai Blockutei (VU) už mokslo darbą „Alfonso Nykos-Niliūno intelektinių nuostatų sluoksniai praėjusio šimtmečio šeštojo dešimtmečio pabaigos – devintojo dešimtmečio vidurio tekstuose, dienoraščiuose ir korespondencijoje“, dokt. Laisvūnui Čekavičiui (VU) už mokslo darbą „Politikos racionalumo ir ribotumo problema Aischilo „Orestėjoje“, magistrei Aidai Kazilionienei (VDU) už mokslo darbą „Žaliųjų ir tradicinių obligacijų pajamingumo palyginamasis vertinimas Šiaurės Europos šalyse“, magistrui Augustui Pinkevičiui (VDU) už mokslo darbą „Episteminio neskaidrumo problema dirbtiniame intelekte (DI): paaiškinamasis DI ir komputacinis reliabilizmas“, magistrui Šarūnui Savickui (KTU) už mokslo darbą „Sinerginių sprendimų tarp žinių valdymo ir skaitmeninės transformacijos formavimo modelis“, dokt. Daivai Vaišnorienei (VDU) už mokslo darbą „Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje“. Pagyrimo raštai skirti magistrei Kristinai Bakšytei (VDU) už mokslo darbą „Kritinės refleksijos apie Donnos Haraway mokslinę fantastiką: naviguojant tarp fakto ir fikcijos dėl atsakomybės Antropocene“, bakalaurei Elingai Belovaitei (Klaipėdos universitetas) už mokslo darbą „Administracinių paslaugų pritaikymas negalią turintiems asmenims: Klaipėdos miesto savivaldybės atvejis“. Už matematikos, fizikos ir chemijos mokslų darbus premijos skirtos magistrantui Tomui Latviui (VU) už mokslo darbą „Subnanosekundinio dvipakopio šviesos parametrinio stiprintuvo teorinis tyrimas“, magistrantui Jonui Staduliui (VU) už mokslo darbą „Įvairių kalcio fosfatų sintezė ir tyrimas“, pagyrimo raštas – doktorantei Gerdai Žižiūnaitei (VU) už mokslo darbą „Berlyno mėlynojo taikymas formuojant elektrocheminius jutiklius bei biokuro elementus“. Už biologijos, medicinos ir geomokslų darbą premija įvertintas magistrantas Artur Airapetian (VU) už mokslo darbą „Depresijos simptomų dinaminiai pokyčiai prasidėjus kariniam konfliktui kaimyninėje šalyje: pjūvinis tyrimas“. Už žemės ūkio ir miškų mokslų darbus – dokt. Karolina Jackevičienė (VDU) už mokslo darbą „Organinių mulčių poveikis valgomosios morkos (Daucus Sativa L.) auginimo sąlygoms“ ir dokt. Algimanta Kundrotaitė (LAMMC) už mokslo darbą „Kiekybinis antrinių metabolitų nustatymas pluoštinėse kanapėse (Cannabis Sativa L.) taikant įvairius instrumentinės analizės metodus“. Už technikos mokslų darbus premijos skirtos magistrantei Simonai Armalytei (VU) už mokslo darbą „Subnanosekundinių impulsų parametrinio šviesos stiprintuvo su fan-out gardelės dizaino MgO:PPLN kristalu ir kontinuumo užkratu tyrimas“, magistrei Jurgai Jeršovaitei (VU) už mokslo darbą „Ortogonalių ir šešiakampių gardelių, darančių įtaką neuronų procesams ir augimo kūgelių morfologijai, gamyba šviesos pagalba“, magistrantui Klaudijui Midveriui (KTU) už mokslo darbą „Sisteminiai Au nanodalelių-TiO2 heterostruktūrų optinio atsako bei ultrasparčios elektronų dinamikos priklausomybės nuo dalelių morfologijos tyrimai“ ir doktorantei Militai Songailaitei (VDU) už mokslo darbą „Rusijos dezinformacijos Lietuvoje analizė ir identifikavimas naudojant grafų branduolių metodus“. Pagyrimo raštai skirti dokt. Justui Kardokai (KTU) už mokslo darbą „Statinių energinio naudingumo vertinimas taikant dirbtinio intelekto metodus termofotogrametriniams modeliams“ ir dokt. Jurui Skardžiui (VGTU) už mokslo darbą „Progresinio įrankio kokybės parametrų tyrimas automobilių detalių gamyboje“.
LMA Teodoro Grotuso fondo stipendijos diplomą Kauno technologijos universiteto doktorantei Aistei Pupiūtei įteikė fondo pirmininkas akad. Aivaras Kareiva.
Toliau LMA prezidentas akad. J. Banys į tribūną pakvietė VLKK pirmininkę V. Meiliūnaitę, kuri paskelbė VLKK apdovanojimus už taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytus 2024 m. LMA konkursams teiktus mokslo darbus. Laureatais tapo Kristina Šerkšnienė (VU Kauno fakultetas) už mokslo darbą „Lietuviškų įmonių pavadinimų aktualizacija ir pragmatika“ ir dr. Jonas Rapsikevičius (KTU) už mokslo darbą „Struktūrinių reformų sąlygotos ekonominės veiklos atsparumas ekonominiams šokams“. Kaip sakė V. Meiliūnaitė, smagu apdovanoti žmones, kurie aprašo savo tyrimus aiškiai ir stilingai, kad jie būtų suprantami ir plačiajai auditorijai.
Po apdovanojimų LMA prezidentas akad. J. Banys pristatė Lietuvos mokslų akademijos 2024 metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad LMA paskelbė tris rezoliucijas (dėl pandemijos, doktorantūros studijų ir darnaus vystymosi įgyvendinimo). Organizuota beveik 150 renginių (17 proc. buvo skirta mokslo politikos temoms). Tarp jų verta paminėti tarptautinę „Trijų jūrų iniciatyvos“ konferenciją. Kitas svarbus renginys – Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ apdovanojimų iškilmės, vykusios LMA. Pasirašytos sutartys ir protokolai su Vengrijos, Moldovos, Albanijos mokslų akademijomis. Taivane pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Academia Sinica“. LMA ne tik bendradarbiauja su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, skiria stipendijas, jos nariai vykdo ir didelius verslo projektus. Pavyzdžiui, akademikas V. A. Bumelis Vilniuje atidarė pirmąjį Europoje genų terapijos centrą „Celltechna“. Aktyvi ir LMA Jaunosios akademijos veikla. LMA leidžia mokslo populiarinimo knygas, septynis periodinius mokslo žurnalus. Daug renginių organizavo ir LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“. Akademikai dalijasi savo žiniomis su visuomene, skaito paskaitas moksleiviams.
Toliau buvo balsuojama dėl LMA 2024 m. veiklos ataskaitos, biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaitos, tvirtinama 2025 m. biudžetinių išlaidų sąmata. Bendru sutarimu buvo priimtas nutarimas Nr. 1 dėl LMA veiklos ir biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2024 m., taip pat priimtas nutarimas Nr. 2 dėl LMA vykdomos programos „Mokslinių tyrimų plėtojimas bei jų rezultatų panaudojimo efektyvumo didinimas“ 2025 m. sąmatos.
Susirinkimo pabaigoje įvyko kandidatų į LMA tikruosius ir užsienio narius pristatymas ir rinkimai. Kandidatus pristatė LMA mokslų skyrių pirmininkai. Buvo balsuojama dėl kandidatų įrašymo į slapto balsavimo biuletenius LMA tikriesiems nariams ir užsienio nariams rinkti. Pasiūlytos balsų skaičiavimo komisijos LMA tikrųjų narių ir LMA užsienio narių rinkimams.
Suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo, kad visi siūlyti kandidatai tapo naujaisiais LMA nariais: prof. dr. (HP) Tomas Kačerauskas, prof. dr. (HP) Ineta Dabašinskienė, prof. dr. Andrius Vaišnys, prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, prof. dr. (HP) Almira Ramanavičienė, prof. dr. Ramūnas Garunkštis, habil. dr. Gražina Tautvaišienė, prof. Daumantas Matulis, prof. Arvydas Laurinavičius, prof. Vaiva Lesauskaitė, prof. Egidijus Rimkus, prof. dr. Gediminas Brazaitis, prof. dr. Modestas Ružauskas, prof. dr. Petras Rimantas Venskutonis, prof. dr. Audrius Dėdelė ir prof. dr. (HP) Juozas Valivonis. Naujais LMA užsienio nariais išrinkti prof. Danielis Pti (Daniel Petit), prof. Maitas Metspalu (Mait Metspalu), prof. dr. Nazimas Gruda (Nazim Gruda), prof. Bernhardas Pėtersas (Bernhard Peters) ir prof. Barbara Elizabetė Lotenbach (Barbara Elisabeth Lothenbach). Buvo priimtas LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimas Nr. 3 dėl LMA tikrųjų narių išrinkimo ir nutarimas Nr. 4 dėl LMA užsienio narių išrinkimo. Baigdamas šį turiningą susirinkimą, LMA prezidentas pasveikino naujuosius kolegas ir palinkėjo visiems susirinkusiesiems gražių artėjančių švenčių.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
