Naujienos

Socialinių mokslų perspektyvos

Vasario 18 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko konferencija-diskusija „Socialinių mokslų iššūkiai ir perspektyvos“, kurią vedė LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas. Renginio pradžioje LMA prezidentas akad. Jūras Banys pabrėžė, kad Akademijos požiūriu visi mokslai svarbūs. Tačiau socialinių mokslų, apimančių daug mokslo sričių ir šakų, pažanga valstybei būtina reaguojant į mūsų laukiančius iššūkius: pradedant efektyvesniu mokinių rengimu ir baigiant naujomis ekonomikos tendencijomis, tokiomis kaip kriptovaliutų plėtra. Tik aukšto lygio mokslas padės efektyviau pritaikyti gautas žinias praktiškai. Šių ir kitų sričių mokslų problemos yra panašios – menkas finansavimas ir nepakankamai ambicingi tikslai. Be to, būtina tobulinti mokslo vertinimo metodiką.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras akad. Valdemaras Razumas akcentavo, kad jo manymu, socialiniai ir humanitariniai mokslai yra patys svarbiausi. Gaila, kad Lietuvoje rengiant sumaniosios specializacijos strategiją, nebuvo įgyvendinta idėja socialinius mokslus integruoti kaip horizontaliąją veiklą. Taip pat jis priminė, kad pasitelkti užsienio ekspertai gan vidutiniškai įvertino socialinių mokslų mūsų šalyje kokybę ir perspektyvas. Gal ir dėl to, kad mūsų šios sritie pajėgos yra išskaidytos, todėl tyrėjams būtina telktis į didesnius kolektyvus.

Iš kairės: Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas, LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Neįgaliųjų teisių komisijos narys Vytautas Bakas; LR Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius

Buvo išklausyti socialinių mokslų srities mokslo institutų direktorių pranešimai. Pirmasis kalbėjęs Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis pabrėžė,kad socialiniai mokslai yra ne tik mokslas, bet ir viešosios politikos elementas. Tokie tyrimai padeda spręsti įvairias šalies ir visuomenės problemas, todėl daugiau kaip pusė instituto darbuotojų tyrimų orientuota į šalies aktualijas ir poreikius. Deja, nors ekspertinė veikla įvairių šalies institucijų užsakymu nuolat atliekama, ji nepatenka į tyrėjų mokslinės veiklos vertinimo kriterijus. B. Gruževskis teigė, kad jų institutas ketina daugiau dėmesio skirti tarpdalykiniams tyrimams (pvz., su Fizinių ir technologijos mokslų centru), tobulinti bendradarbiavimą su valstybės valdymo institucijomis. Juk svarbiausias šių mokslų tikslas turėtų būti darni Lietuvos socialinė raida.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė dr. Rasa Melnikienė savo pranešime akcentavo, kad XXI a. kinta ir mokslo vaidmuo, ir pačios valstybės valdymo modelis. Dabar itin akcentuojamas švietimo, valdžios institucijų ir verslo bendradarbiavimas. Postindustrinė visuomenė remiasi tinkline santykių forma, todėl ir moksle tarpdalykiniai tyrimai tampa vis svarbesni siekiant kuo objektyviau įvertinti visuomenėje, ekonomikoje, teisėkūroje, švietime ir kitose srityse vykstančius procesus. Nauja mokslo paradigma pabrėžia socialinių mokslų žinių poveikį, socialinių inovacijų reikšmę. LAEI taip pat veikia kur kas plačiau, negu žymi įstaigos pavadinimas, tačiau užmojus stabdo pernelyg menkas šios mokslo srities finansavimas.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslinė sekretorė dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė, laikinai einanti direktorės pareigas, sakė, kad jų institutas užsienio ekspertų buvo neblogai įvertintas. Pavyzdžiui, veiklos perspektyvumas įvertintas aukščiausiu balu. Tai reiškia, kad LTI dirba puikūs specialistai. Deja, finansavimas paradoksaliai mažėja. Direktorė pritarė prieš tai kalbėjusiems kolegoms patvirtindama, kad LTI ekspertai daug laiko skiria teikdami išvadas įvairioms institucijoms, dalyvaudami nacionalinėse darbo grupėse, komisijose, tačiau už šį darbą negauna nei papildomų lėšų, nei vertinimo balų. Socialinių mokslų darbai vertinami nevienodai, netgi lyginant su humanitariniais mokslais. Neskatinamas ir tarpdalykiškumas, o juk LTI ir kiti institutai atlieka ilgalaikius tyrimus, svarbius ir valdžiai, ir visuomenei.

Diskusijas pradėjęs LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius pastebėjo, kad mokslininkai vykdo ekspertų pateiktas vertinimo išvadas, tik valstybė kol kas ne. LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas iš pradžių pažymėjo, kad Seimas sėkmingai bendradarbiauja su Teisės institutu ir už tai yra jiems dėkingas. Rengiant Nacionalinio saugumo strategiją jis su kolegomis taip pat kreipėsi į mokslininkus. Būtent jų dėka yra strategija, kuri tapo pagrindu kitiems susitarimams. Įstatymai be mokslo – teisinio nihilizmo šaltinis. Tačiau svarbu ne tik kurti įstatymus, bet kartu su mokslininkais analizuoti jų poveikį visuomenei, o šito dar trūksta. Socialinių mokslų indėlis labai svarbus. Pavyzdžiui, iš keturiolikos valstybės saugumui nustatytų grėsmių dauguma susiję su socialiniais aspektais, tokiais kaip visuomenės narių skurdas arba išsilavinimo stoka. Partijų susitarime dėl gynybos yra punktas – stiprinti analitinius pajėgumus. Pavyzdžiui, Estijoje nacionalinio saugumo ir užsienio politikos srityse veikia net trys institutai. V. Bakas sakė esąs įsitikinęs, kad mokslo įsitraukimas į teisėkūrą yra privalomas, todėl dalis gynybos biudžeto galėtų būti skiriama mokslui. LR Prezidento patarėjas Paulius Baltokas papasakojo, kad Prezidentūroje neseniai įvyko susitikimas, skirtas mokslo svarbai aptarti. Jame kalbėta, kad reikia siekti mokslo finansavimui skirti bent 1 proc. BVP. Dėl mokslo vertinimo, matyt patys mokslininkai turėtų pasakyti, kaip reiktų vertinti jų darbo rezultatus. Jeigu yra Nacionalinis susitarimas dėl gynybos, tai galėtų būti ir Nacionalinis susitarimas dėl švietimo ir mokslo. Baigdamas palinkėjo, kad priimta konferencijos-diskusijos rezoliucija išjudintų procesus iš mirties taško. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis pritarė, kad toks susitarimas galėtų išspręsti finansavimo problemas. Norint, kad šalies ekonominis ar socialinis gyvenimas būtų kilstelėtas į aukštesnį lygį, būtina didinti socialinių mokslų finansavimą. Profesorius pasigenda mokslo ateities ir paties tyrėjo vizijos. Dabar socialinių mokslų atstovas yra tarsi „Barbė devyndarbė“, besiplėšantis tarp kelių darbų ir įvairių įsipareigojimų. Šį paveikslą reiktų keisti, jeigu norima išsiugdyti asmenybes socialinių mokslų srityje. Vienas iš būdų – investuoti į doktorantūrą, taip pat reikia didinti šios srities tyrimų poveikį. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė prof. dr. Aida Mačerinskienė, pritardama kolegai, papildė teigdama, kad iššūkis yra ne tik mokslui, bet ir studijoms, jos taip pat nepakankamai finansuojamos. Socialiniams tyrimams reikia labai gerų specialistų, tad juos reikia arba patiems rengti, arba pirkti. Lietuvos tyrėjai yra kvalifikuoti ir konkurencingi, tačiau jiems reikia valstybės paramos. VU Komunikacijos fakulteto mokslo prodekanė doc. dr. Zinaida Manžuch taip pat pritarė, kad vertinimo sistema neskatina tarpdalykinių tyrimų. B. Gruževskis pratęsė temą dėl doktorantų ruošimo sakydamas, kad padidinus finansavimą doktorantams, reikia procesą tęsti, kad šie gerai parengti specialistai po to savo karjerą tęstų institutuose.

Konferencijos-diskusijos dalyviai priėmė rezoliuciją.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA