Naujienų archyvas

LMA Jaunoji akademija: kodėl verta jauniesiems mokslininkams tapti recenzentais

Apie tai, kas yra recenzentas, kaip juo tapti ir kodėl būti recenzentu yra svarbu jaunajam mokslininkui, siekiančiam karjeros, savo įžvalgomis dalijasi Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA).

Mokslinio darbo publikavimas aukšto citavimo indekso žurnale yra ilgas ir sudėtingas procesas, trunkantis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų atsižvelgiant į tyrimo ir žurnalo specifikos. Viena neatsisiejamų ir bene svarbiausių šio proceso dalių yra straipsnio rankraščio peržiūra, anonimiškai ir neatlygintinai atliekama recenzentų, kuriuos suranda ir su jais bendrauja žurnalo redaktoriai. Šiam, visiškai konfidencialiam ir dažnai per mažai vertinamam darbui, už kurį recenzentas negauna jokio finansinio atlygio, atlikti reikia skirti daug asmeninio laiko ir energijos bei turėti recenzuojamos mokslo srities ekspertinių įgūdžių.
Recenzentai atidžiai perskaito ir išanalizuoja mokslinio straipsnio autorių žurnalui pateiktą rankraštį, remdamiesi to žurnalo reikalavimais bei iš anksto nustatytais kriterijais. Recenzuojant visuomet ypatingas dėmesys kreipiamas į pateikto tyrimo kokybę, išsamumą, tikslumą ir sudėtingumą, mokslinį naujumą bei galimą mokslo ir technologijų šakos raidos proveržį. Recenzentas straipsnio autoriams siūlo būdus, kaip darbą patobulinti pateikdamas išsamias pastabas, ir žurnalo redaktoriui rekomenduoja, priimti, atmesti ar paprašyti autorių straipsnį pataisyti, galimai įtraukiant papildomus rezultatus ar kitą tyrimui svarbią informaciją. Recenzentai vaidina svarbų vaidmenį duodami mokslinio žurnalo redakcijai grįžtamąjį ryšį apie darbą ir daro įtaką galutinei straipsnio rankraščio lemčiai, tačiau galutinį sprendimą visuomet priima redaktorius. Jis remiasi recenzentų atsiliepimais ir rekomendacijomis bei savo ekspertine įžvalga apie straipsnio išbaigtumo lygį ir tinkamumą jo kuruojamam žurnalui.
Kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir recenzavimo procese vyrauja daug mitų, vienas tokių, kad recenzentu gali būti tik aukšto lygio mokslininkas ar profesorius. Reiktų atkreipti dėmesį, kad kompetencija yra labai svarbu, tačiau recenzavimo procesas gali būti ir yra prieinamas kiekvienam mokslininkui, savo srities profesionalui. Siekdami sėkmės akademinėje aplinkoje, jaunieji mokslininkai visada ieško galimybių parodyti savo žinias, įgūdžius ir gebėjimus. Mokslinio straipsnio recenzavimas gali svariai prisidėti prie šių siekių įgyvendinimo. Vienas pagrindinių žingsnių siekiant akademinės sėkmės yra tai, kad jaunasis mokslininkas tampa recenzentu.
Straipsnio rankraščio peržiūra ir atsiliepimo rengimas yra daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, kai kuriais atvejais prilygstantis paties rankraščio rašymui. Jaunasis mokslininkas, dalyvaudamas recenzavimo procese, įgauna naujos patirties, formuoja savo kaip straipsnio autoriaus įgūdžius, gali kritiškiau įvertinti tyrimų rezultatus ir jų publikavimo galimybes.
Paprastai recenzentus suranda ir recenzavimo darbus atlikti kviečia žurnalo redaktorius. Redaktoriai pasirenka tyrėjus pagal žurnalui rankraščio autorių pateikto mokslinio tyrimo sritį. Recenzentų atliekamas, tačiau plačiajai visuomenei neskelbiamas darbas yra ypač svarbus visai mokslo ir technologijų plėtrai, nes be šios grandies nutrūktų sparti jų pažanga. Tačiau recenzentai beveik visuomet lieka nuošalyje ir nepastebėti, nes čia turi būti išlaikytas visiškas konfidencialumas, apie jų darbą žino tik žurnalo redaktorius ir pats recenzentas. Žurnalų redakcijoms vis sunkiau rasti aukščiausio lygio ekspertų, kurie dirbtų neatlygintinai, daug pastangų ir asmeninio laiko reikalaujantį, straipsnių rankraščių recenzavimo darbą. Tam klausimui spręsti didžiosios leidyklos ir mokslo produkcijos skaičiuotojai ėmėsi veiksmų, siekdami sukurti sistemą recenzentų pripažinimui (angl. k. reviewer recognition) didinti.
„Clarivate“ įmonei (anksčiau žinomai kaip „Clarivate Analytics“) priklauso padalinys „Publons“, kurio viena  funkcijų yra indeksuoti recenzentų darbus ir rūpintis jų pripažinimo didinimu. Prie „Publons“ jungiasi kitos pasaulio leidyklos ir žurnalai bei siunčia duomenis apie recenzentų atliktas recenzijas. Kiti didieji pasaulio leidėjai tokie kaip „Elsevier“, „Wiley“, ir „The Optical Society“ (OSA) sukūrė savo sistemas, skirtas recenzentų pripažinimui didinti ir jų konfidencialiam darbui įvertinti.
Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA) ir jos nariai taip pat didelį dėmesį skiria mokslo darbų recenzavimui, suprasdami šios neatlygintinos, tačiau kuriančios neįkainojamą indėlį į mokslo pažangą, veiklos svarbai.
Dr. Mindaugo Gedvilo ir dr. Dianos Marčiulynienės asmenines recenzentų pripažinimo kolekcijas rasite čia

Parengė LMAJA primininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir mokslinė sekretorė dr. Diana Marčiulynienė