Naujienų archyvas

Regeneracinės medicinos iššūkiai ir potencialas

2020 09 23 Rugsėjo 15 d. įvyko bendras EASAC (Europos Sąjungos šalių akademijų mokslo konsultacinė taryba) ir FEAM (Europos medicinos mokslų akademijų federacija) organizuotas internetinis seminaras, skirtas regeneracinės medicinos iššūkiams ir potencialui aptarti.
Įžangos žodį tarė EASAC Biomokslų programos direktorius Robinas Fiersas (Robin Fears). Pagrindinį pranešimą perskaitė Mančesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Džulio Kosu (Giulio Cossu). Diskusijose kalbėjo dr. Patrikas Celisas (Patrick Celis) iš Europos vaistų agentūros, Tomas Bolsas (Thomas Bols), atstovaujantis PTC Therapeutics (Šveicarija) ir kiti.
Šio internetinio seminaro tikslas – atkreipti į dėmesį į regeneracinei medicinai kylančius iššūkius Europoje.
Prof. D. Kosu apibūdino regeneracinę mediciną kaip naują medicinos sritį, kuri siekia atkurti audinių funkcijas naudojant biologines terapijas, audinių inžinerines priemones, ląstelių ir genų terapijas bei kita. Regeneracinės medicinos siekis yra labai drąsus – įveikti iki šiol neišgydomas ligas. Seminare buvo kalbama apie regeneracinės medicinos ES galimybes ir iššūkius, ypatingas dėmesys buvo skirtas kamieninėms ląstelėms. Kartu buvo pabrėžta gilesnių apibendrinančių šios srities įžvalgų svarba siekiant atkeipti mokslinės bendruomenės, įstatymų leidėjų, sveikatos apsaugos politikos formuotojų dėmesį į regeneracinės medicinos problemas ir kviečiant imtis aktyvesnių veiksmų.
Kamieninių ląstelių ir genų terapijos yra labai perspektyvios medicinos mokslo šakos, tačiau mokslininkai pastebi tendenciją, kai bandoma nuleisti įrodymų kartelę. Entuziasmas dėl plataus regeneracinės medicinos technologijų taikymo potencialo lemia lūkesčių atotrūkį nuo klinikinės praktikos realybės.
Seminare buvo atkreiptas dėmesys, kad daugėja privačių klinikų, kurios, siekdamos pelno, siūlo gydymą ne iki galo ištirtais medicininiais produktais, kurių veiksmingumas nėra kliniškai įrodytas. Ateityje regeneracinės medicinos technologijų taikymas sparčiai augs. Dėl to jau dabar jaučiamas spaudimas spartinti procesus, leidžiančius suteikti leidimus kamieninių ląstelių ir genų terapijoms. Ši tendencija kelia riziką pacientams. ES ir nacionalinės reguliavimo institucijos turi dėti visas pastangas, kad reguliavimo mechanizmai būtų efektyvūs ir nemažintų visuomenės pasitikėjimo mokslo pasiekimais.
Tenka konstatuoti, kad kol kas kamieninių ląstelių ir genų terapijų naudojimas medicinoje kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Atsakymų į šiuos klausimus paieška turi remtis patikimais moksliniais ir klinikiniais tyrimais.

Parengė Tarptautinių ryšių grupės vyr. specialistė Violeta Skirgailienė