Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

COVID-19 aktualijos

2022 04 06

 Balandžio 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko apskritojo stalo diskusija „COVID-19 aktualijos“, kurią organizavo LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius (BMGMS).

Pradėdamas renginį LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius padėkojo LMA COVID-19 komisijai ir jos pirmininkui prof. Vytautui Usoniui už aktyvią veiklą pandemijos metu. BMGMS pirmininkas akad. Limas Kupčinskas pristatė naująją COVID-19 komisijos pirmininkę akad. Aureliją Žvirblienę.

VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė pranešime kalbėjo apie ilgalaikes SARS-CoV-2 infekcijos pasekmes – ilgąjį COVID-19 ir pokovidinį sindromą. Tai būklė, kuri išlieka keletą savaičių ar net mėnesių persirgus COVID-19 liga. Šiai būklei būdingi simptomai, paveikiantys įvairias organų sistemas. Dažnai paveikiama širdies ir kraujagyslių sistema, taip pat pasireiškia kognityvinių funkcijų sutrikimai, kurie primena ankstyvąją Alzheimerio ligos stadiją. Panaši būklė gali išsivystyti ir po kitų persirgtų infekcinių ligų, ypač jei ligos eiga buvo sunki ir prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Atsižvelgiant į pandemijos mastą, ilgasis COVID-19 gali būti didelis iššūkis sveikatos apsaugos sistemai. Profesorė pažymėjo, kad vakcinacija labai veiksmingai sumažina sunkios COVID-19 ligos ir kartu ilgojo COVID-19 riziką. Naujų SARS-CoV-2 variantų, tokių kaip omikron, atsiradimas taip pat keičia pandemijos eigą. Pandemijos pradžioje, ypač kol dar nebuvo vakcinų, dažniau pasitaikydavo sunkių COVID-19 atvejų, kai reikėdavo deguonies terapijos. Šiuo metu daugiausia hospitalizuojami ligoniai, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, o COVID-19 pablogina pagrindinės ligos eigą. 


LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. L. Kupčinskas ir VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. L. Jančorienė

Prof. V. Usonis kalbėjo apie COVID-19 rizikas vaikams ir vakcinacijos svarbą. Nors dauguma vaikų COVID-19 perserga gana lengvai, vis dėlto pasitaiko sunkių atvejų, tokių kaip multisisteminis uždegiminis sindromas, kurie kelia grėsmę vaiko gyvybei. Profesorius pabrėžė vakcinacijos svarbą siekiant apsaugoti vaikus nuo sunkios COVID-19 ligos formos. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu sumažėjo planinės vaikų vakcinacijos mastas, todėl gali kilti tymų, kokliušo ar kitų infekcinių ligų protrūkių. Infekcinių ligų plitimą įmanoma sustabdyti tik dviem būdais – įvedant ribojimus arba didinant infekcijai atsparių žmonių skaičių. To įmanoma pasiekti skiepijant. Profesorius priminė visuomeninio imuniteto svarbą ir nuolat besikeičiančią pandemijos situaciją. Nors pandemijos pradžioje buvo tikimasi, kad SARS-CoV-2 plitimui sustabdyti užteks paskiepyti 70 proc. populiacijos, nuolatinė viruso evoliucija ir atsiradę nauji viruso variantai keičia pandemijos eigos prognozes.


Iš kairės: prof. V. Usonis, LMA BMGMS pirmininkas akad. L. Kupčinskas ir LMA viceprezidentas akad. Z. Dabkevičius

Akad. A. Žvirblienė pristatė COVID-19 vakcinas, aptarė jų ypatybes ir poveikį imuninei sistemai. Naujoviškos vakcinos, sukurtos informacinės RNR pagrindu, ypač veiksmingos siekiant apsaugoti nuo sunkios COVID-19 ligos, hospitalizacijos ir mirties. Šios technologijos privalumas tas, kad vakcinos gali būti greitai adaptuojamos kovojant su naujais viruso variantais. Nors COVID-19 vakcinos sukurtos ir užregistruotos per rekordiškai trumpą laiką, buvo atlikti visi būtini ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, o pradėjus naudoti jas masinei vakcinacijai gauta daug duomenų apie skiepų veiksmingumą, saugumą bei jų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas. Akademikė pateikė mokslinių publikacijų ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenis apie užregistruotas įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas ir apžvelgė galimus jų imunologinius mechanizmus. Visuotinai pripažįstama, kad labai svarbu registruoti įtariamas nepageidaujamas reakcijas, norint geriau suprasti skiepų poveikį imuninei sistemai ir parinkti optimalias vakcinacijos schemas, užtikrinančias ilgalaikę ir veiksmingą apsaugą.


Naujoji LMA COVID-19 komisijos pirmininkė akad. A. Žvirblienė

Po pranešimų vyko mokslinė diskusija, kurioje dalyvavo akad. Rūta Dubakienė, akad. Zita Aušrelė Kučinskienė, akad. L. Kupčinskas, doc. Tomas Kačergius, pranešėjai ir kiti renginio dalyviai. Aptarta pandemijos eiga, visuomenės požiūris į vakcinaciją, SARS-CoV-2 evoliucija ir jos poveikis vakcinų veiksmingumui. Buvo pabrėžta, kad situacija yra labai dinamiška, todėl sunku numatyti, kokios vakcinos bus reikalingos ateityje ir kokia pandemijos valdymo strategija bus taikoma artėjant rudens ir žiemos sezonui, kai tikėtinas SARS-CoV-2 infekcijos atvejų augimas. 

LMA COVID-19 komisijos pirmininkė akad. Aurelija Žvirblienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA