Naujienų archyvas

Akademiko Adolfo Laimučio Telksnio pranašystės

2020 05 18

„Kiekvienas žmogus, panašiai kaip kad dabar turi laikrodį, turės „informerį“ – garsų, šviesos vaizdų [o gal ir skonio, kvapų, nervinių signalų] siųstuvą, imtuvą bei dabartiniu mūsų supratimu galingą skaičiavimo mašiną [...]“, – prieš 52 metus prognozavo tada technikos mokslų kandidatas, lietuviškųjų skaičiavimo mašinų tobulintojas, dabar – akademikas Adolfas Laimutis Telksnys.

Ta prognozė išsipildė. Čia žemiau pateikiame porą kitų jo įžvalgų.

Išsipildysianti 2068 metais: „Ateina žmonių ir robotų bendruomenė“

Mokslas ir technika, o tarp jų ryšių, kompiuterių, informatikos priemonės, šnekų, kalbų technologijos, valdymo sistemos, robotai, robotai humanoidai bus tiek išsivystę, kad…
Kiekvienas žmogus, kaip dabar savo veiklai pagerinti naudoja kompiuterius, išmaniuosius mobiliuosius telefonus, po penkių dešimtmečių naudos naujas mašinas: robotus ar / ir robotus humanoidus, apmokytus ar apmokomus patarnauti žmogui, dirbti jam reikalingus darbus.
Tai padės įgyvendinti nuveikti darbai informatikos, ryšių technikos, elektronikos, mechanikos, miniatiūrizacijos, valdymo sistemų kūrimo srityse. Jie atvers galimybių kurti naują, išmaniąją, mažų gabaritų įrangą, veikiančią žmogui nepasiekiamu tikslumu, greičiu, taupiai naudojančią energiją.
Pasirodys naujas reiškinys – žmonių ir robotų humanoidų bendruomenė, sukurta technikos, humanitarinių, socialinių, biologijos, fizikos mokslų pastangomis, reikšmingai veikianti ir keičianti žmonių gyvenimą. Robotai patarnaus žmonėms. Žmonės patarnavimo, pagalbinius darbus paves robotams o patys dirbs kūrybinius, sudėtingesnius darbus. Taip žmogus dirbs mažiau, o nuveiks daugiau. Sukurs daugiau didesnės pridėtinės vertės produktų. Gaiš mažiau laiko. Dirbs našiau. Lengvins savo gyvenimą, darys jį malonesnį, patogesnį. Galės skirti daugiau laiko menui, kultūrai. Svarbu dar ir tai, kad žmonės su robotais humanoidais galės aptarti iškylančias problemas ir jų sprendimo būdus pasišnekėdami lietuviškai.
Pasitelkus robotus humanoidus, kalbančius lietuviškai, bus galima: mažinti imigrantų sukeliamas problemas, švelninti emigracijos neigiamas pasekmes, gerinti senolių, kurių skaičius greitai auga, priežiūrą.
Verslūs žmonės apmokys pavienius robotus humanoidus ar jų grupes dirbti tam tikrus darbus, suras užsakymų įvairiose vietovėse tokiems darbams atlikti ir už padarytus darbus gaus pajamų. Svarbu, kad robotai humanoidai, reikšminga darbo jėga, yra kruopštūs, klusnūs, kantrūs, greit dirbantys, nepavargstantys, nestreikuojantys (kol kas).


Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus Elektronikos ir informatikos mokslų sekcijos pirmininkas akad. Adolfas Laimutis Telksnys pristato robotą humanoidą Ąžuolą (Virginijos Valuckienės nuotr.)

Robotai pakeis transporto priemonių naudojimo būdus. Autopilotai valdys sausumos keliais važinėjančius elektromobilius, vandeniu plaukiojančius laivus, ore skraidančius dronus. Žmonės imsis vairuoti minimas transporto priemones ne iš reikalo, o tik savo malonumui, smalsumui patenkinti.
Prekes iš tiekimo mazgų į jų sandėlius, parduotuves ar vartotojų namus vežios, skraidins, plukdys save vairuojančios transporto priemonės.
Bus sukurti labai maži, praktiškai akimis nematomi nanorobotai, naudojami sveikatos priežiūrai. Švirkštu į kraujagysles įleisti nanorobotai, plaukiodami po jas, valys nuo kraujagyslių sienelių nuosėdas, atsiradusias dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ar netinkamo maitinimosi, šalins kraujo krešulius, trombus, trukdančius kraujui tekėti. Smegenyse taisys neuroninių tinklų gedimus. Svarbu, kad tokiai įrangai maitinti nereikės akumuliatorių. Nanorobotai naudos tiek mažai elektros energijos, kad ją pagamins kūno šiluma, kuriai palaikyti užteks tik įprastai pavalgyti.
Naujus gaminius su pageidaujamomis naujomis savybėmis nanorobotai gamins tam tikru būdu išdėstydami ir sujungdami parinktas medžiagų nanodaleles.
Vyks tyrimai, atveriantys galimybių bendrauti žmonėms tarpusavyje ir žmonėms su robotais humanoidais siunčiant vieni kitiems ne žodžius, o galvoje kylančias mintis.
Kad būtų įmanoma pasinaudoti aprašytomis galimybėmis, žmonėms teks pertvarkyti švietimo ir kvalifikacijos palaikymo sistemą.
Ar visa tai, kas aprašyta, iš tikrųjų bus įgyvendinta po penkiasdešimties metų, dabar nelengva pasakyti. Galbūt bus padaryta kur kas daugiau. Aišku, kad reikės išspręsti dar ne vieną mokslinę, organizacinę, mokymo ir mokymosi problemą. Tokios problemos jau ir dabar aktyviai sprendžiamos visame pasaulyje. Kai kurios iš jų nagrinėjamos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kuriamos lietuvių šneką atpažįstančios ir lietuviškai šnekančios mašinos, mašinos, verčiančios lietuvių kalbą į kitas kalbas ir iš kitų kalbų į lietuvių kalbą, lietuvių šneka valdomos paslaugos.
Kaip bus iš tikrųjų? Pagyvensime – pamatysime…
Spausdinta knygoje „Lietuvos ryšiai 1918–2018 m.“

Išsipildžiusi 1983 metų prognozė: „Kompiuteris baltu chalatu“

Straipsnio-interviu žurnale „Švyturys“ (1983 m. nr. 14) ištrauka. Adolfą Laimutį Telksnį kalbina žurnalistas Algimantas Semaška

Akad. Adolfas Laimutis Telksnys. Juozo Grikienio nuotr.

[…] Kaip įsivaizduojate ateities gydytoją kompiuterį? […]
Blaiviai mąstantys kibernetikai nesiruošia net ir tolimoje ateityje pakeisti gydytojų. Žmogaus organizmas pernelyg sudėtinga sistema, kad galėtume aprašyti ir valdyti ją pasiremdami matematikos, kibernetikos metodais. Viena organizmo ląstelė – visas fabrikas, kurio dar nepavyksta aprašyti matematiškai. O ką jau gali kalbėti apie visą organizmų – milijardų ląstelių sistemą! Kitas dalykas, kad mes, kompiuterių padedami, galime operatyviau, išsamiau išanalizuoti įvairius tyrimų duomenis, išsunkti iš jų kuo daugiau vertingos informacijos. Bei tai dar nebus diagnozė. Tai informacija gydytojui, pagal kurią jis nustatys diagnozę ir paskirs gydymą. […]
Kol kas kompiuteriai dirba tik dviejose gydymo įstaigose – Respublikiniame kardiologiniame centre Kaune ir Klaipėdos klinikos antrame kardiologiniame reabilitacijos skyriuje Palangoje. Ten ritmogramas analizuoja mini kompiuteriai pagal mūsų kartu su gydytojais paruoštas ir užprogramuotas taisykles. Deja, mini kompiuteriai brangoki, gremėzdiški, – kelios spintos, kimšte prikimštos elektronikos. Dabar gyveniman ateina mikrokompiuteriai. Tokį aparatą, primenantį televizorių, gali pasistatyti ant savo darbo stalo kiekvienas gydytojas. Dabar ir rengiame ritmogramų analizės programas mikrokompiuteriams. Mūsų galutinis tikslas – kad mikrokompiuteriai greičiau ateitų į ligonines, poliklinikas. Ne, ne tam, kad pakeistų gydytojus, o kad gerokai jiems padėtų. Kartu su kompiuteriais į ligonines, poliklinikas tarsi ateis aukščiausios kvalifikacijos kardiologai – kompiuterių darbo programos parengtos jų priežiūroje. Vadinasi, kompiuteriai leis kiekvieną ritmogramą išnalizuoti taip, kaip ją išanalizuotų aukščiausios kvalifikacijos specialistas ar net jų konsiliumas. Ligoninių ir poliklinikų gydytojai išvengs kai kurių klaidų, drauge sumažės netikslių diagnozių, kurių dabai atsiranda dėl skirtingos ne visada kvalifikuotos ritmogiamų interpretacijos, o svarbiausia – bus paspirtis gydytojų darbui. Norime sukurti programą, mikrokompiuterinį prietaisą, kurį įjungus, jis pats užrašys ritmogramą, ją išanalizuos ir displėjaus ekrane pateiks išvadas gydytojams suprantama lotynų kalba. […]
Beveik kasmet medikai gauna naujų tyrimo prietaisų, kurie leidžia sukaupti vis daugiau duomenų apie pacientus. Kaip iš tų duomenų rūdos išrinkti reikalingiausią informaciją – vienas bendriausių mūsų tikslų. […]
Girdėti balsų, kad artimiausiu laiku gydytojai specializuosis ne tik pagal ligas (kardiologai, reumatologai, ginekologai ir t. t.), bet ir pagal ligonių profesijas, atsiras žurnalistų, aktorių, direktorių gydytojai, nes gausėja ligų, būdingų vienai ar kitai profesijai. Vis gilėjanti specializacija turi nemažai ir neigiamų pusių.

Aišku, negerai, jei gydytojas gydo skaudančią ranką, o nežino ar net nekreipia dėmesio, kad sutrikęs ligonio kepenų darbas…
Galimi ir tokie, ir panašūs atvejai. O kad jų išvengtume, medicinoje lygiagrečiai su gilėjančia specializacija turi vykti duomenų apie ligonius integracija. Kiekvienas gydytojas, gydantis ar ranką, ar kepenis, būtinai turi žinoti, ką tam ligoniui yra paskyręs kitas gydytojas, ką jam yra nustatęs. Integracija neįmanoma be kompiuterizacijos. Kuriami automatizuoti duomenų bankai, iš kurių per kelias sekundes galima gauti bet kokius ten esančius duomenis apie ligonį. Tokie bankai susidaro natūraliai, rašant pacientų ligų istorijas. Tačiau dabar jos dažniausiai be naudos guli registratūrų lentynose, nors tų istorijų rašymas atima iš gydytojų daug laiko ir energijos, o reikiamą informaciją jose rasti labai sudėtinga. Paieškas palengvinti tegali kompiuteriai.
Duomenų bankai apylinkių poliklinikose leis efektyviai dirbti profilaktinį darbą. Juk kur kas lengviau neleisti ligai įsigalėti, negu ją paskui gydyti.